Kodėl po ilgo streso skauda kaklą

Kaklo skausmas po ilgalaikio streso – dažnas ir daugybę žmonių paliečiantis negalavimas. Dauguma mūsų bent kartą gyvenime yra pajutę, kaip palengvėjus įtampai ar po sunkios savaitės netikėtai pradeda skaudėti kaklo raumenis. Tačiau retai susimąstome, kodėl būtent po ilgų stresinių laikotarpių skauda kaklą. Šis sutrikimas dažnai siejamas ne tik su fiziniu nuovargiu, bet ir su žmogaus emociniu bei psichologiniu fonu. Straipsnyje plačiau paaiškinsime, kodėl stresas taip dažnai tampa kaklo skausmo priežastimi, kaip šis mechanizmas veikia organizmą bei ką galime padaryti, kad palengvintume savo savijautą.

Kaip stresas veikia kūną ir raumenis

Stresas – natūrali organizmo reakcija į iššūkius ar grėsmes. Kai patiriame ilgalaikį psichologinį ar emocinį spaudimą, suaktyvėja vadinamasis „kovok arba bėk“ atsakas. Šio proceso metu organizmas išskiria daugiau streso hormonų, tokių kaip adrenalinas ir kortizolis. Šios medžiagos skatina širdies plakimą, sutelkia dėmesį ir – bene svarbiausia – įtempia tam tikras raumenų grupes. Dažniausiai nukenčia kaklo, pečių ir viršutinės nugaros raumenys, nes jie ypač jautrūs nuolatinei įtampai.

Kokie simptomai pasireiškia?

• Kaklo raumenų įtempimas
• Jautrumas ar skausmas spaudžiant kaklą
• Sustingimas, ribotas judrumas ryte ar po darbo dienos
• Skausmas plintantis į pečius, galvą
• Galvos skausmas, ypač įtampos tipo

Kaklo skausmo mechanizmai patiriant ilgalaikį stresą

Yra daugybė paaiškinimų, kaip būtent stresas sukelia kaklo ir sprando skausmus. Mediciniškai įrodyta, jog lėtinis stresas keičia raumenų tonusą ir gali sukelti uždegiminius procesus. Taip pat ilgai trunkantis psichologinis krūvis pakeičia kvėpavimo būdą, judesių biomechaniką ir net sąlygoja netaisyklingą laikyseną – visa tai ilgainiui pasireiškia fiziniu diskomfortu.

Raumenų susitraukimas ir mikroskopiniai pažeidimai

Kuomet patiriame stresą, kaklo ir pečių raumenys dažniausiai nevalingai susitraukia. Ilgainiui toks nuolatinis įtempimas lemia mikroskopinius raumenų pažeidimus, dėl kurių kaupiasi uždegiminės medžiagos (citokinai), skausmas ilgai nepraeina net ir pailsėjus. Tai vadinama miofascijiniu sindromu – dažna lėtinio kaklo skausmo priežastis.

Stresinė laikysena ir judesių ribojimas

Stresuoti žmonės dažnai nesąmoningai keičia savo laikyseną: įtraukia pečius, galvą palenkia į priekį, kvėpuoja paviršutiniškai. Tokia padėtis ilgainiui ima trikdyti kaklo raumenų kraujotaką ir aprūpinimą deguonimi, todėl atsiranda skausmas, nuovargis ar tempimo pojūtis.

Kada kaklo skausmas po streso signalizuoja rimtesnę problemą?

Nors daugeliu atvejų kaklo skausmas po streso nėra pavojingas, tam tikrais atvejais šis simptomas gali rodyti rimtesnius sveikatos sutrikimus. Reikia sunerimti, jei skausmas staiga tapo labai stiprus, plinta į rankas, lydi jutimų sutrikimai, pusiausvyros problemos arba karščiavimas.

• Skausmas labai stiprus, „sklindantis“ į rankas arba kartu atsiranda silpnumas, tirpimas
• Stebimi galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimai, dvejinimasis akyse
• Lydi kūno temperatūros pakilimas, stiprus nuovargis

Tokiais atvejais svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Mokslinis požiūris: ar tikrai stresas kaltas?

Daugybė mokslinių tyrimų patvirtina sąsają tarp streso ir raumenų skausmo. Tarptautinis žurnalas „Pain“ bei Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad apie 70–80 % žmonių bent kartą yra pajutę kaklo ar pečių srities skausmą po psichologinės įtampos. Taip pat pastebėta, kad padidėjus stresui, skausmas sustiprėja, o sumažinus įtampą – dažnai atslūgsta.

Tačiau svarbu atminti, kad ne visais atvejais kaklo skausmo priežastis yra vien psichologinė. Tai gali būti ir degeneraciniai pakitimai stubure, ilgalaikis sėdėjimas, netinkama darbo aplinka ar net miegojimo padėtis.

Kiti galimi kaklo skausmo veiksniai

• Neteisinga laikysena prie kompiuterio
• Pernelyg didelis fizinis krūvis
• Nesubalansuotas miego režimas
• Per mažas fizinis aktyvumas

Todėl, pajutus dažną ar ilgalaikį kaklo skausmą, svarbu įvertinti ne tik savo emocinę, bet ir fizinę sveikatą.

Kaip palengvinti kaklo skausmą po streso?

Kaklo skausmas, atsiradęs dėl užsitęsusios įtampos, dažniausiai praeina taikant paprastą savipagalbą ir pakeitus kasdienius įpročius. Štai keletas rekomendacijų, kurios padės sumažinti skausmą ir pagerinti savijautą:

• Reguliari mankšta: lengvi kaklo tempimo ir stiprinimo pratimai mažina įtampą.
• Šilumos terapija: šiltas kompresas ar dušas gali atpalaiduoti įtemptus raumenis.
• Laikysenos korekcija: dažni trumpi pertrauki, taisyklinga sėdėsena ir ergonomiška darbo vieta.
• Streso mažinimas: kvėpavimo pratimai, meditacija, jogą ar paprasta sąmoningumo praktika.
• Reguliarus fizinis aktyvumas: padeda mažinti streso hormonų lygį ir stiprina raumenis.

Kada verta kreiptis į specialistą?

Jei skausmas nepraeina po kelių savaičių, sustiprėja arba pradeda trukdyti kasdienei veiklai – vertėtų pasitarti su gydytoju. Gali prireikti fizioterapeuto arba reabilitacijos specialisto pagalbos. Taip pat svarbu atlikti reikiamus tyrimus, kad būtų atmestos rimtesnės diagnozės.

Kaip išvengti kaklo skausmo ateityje?

Prevencija – geriausias būdas mažinti kaklo skausmo riziką, jei žinote, jog dažnai patiriate stresą. Pajutę pirmuosius simptomus, pasirūpinkite tiek emociniais, tiek fiziniais savo poreikiais:

• Ieškokite būdų, kaip efektyviau valdyti stresą: judėjimas, savistaba, kokybiškas miegas.
• Palaikykite reguliarų dienos režimą: valgymas, judėjimas, poilsis.
• Stiprinkite kaklo ir viršutinės nugaros raumenis, skirkite laiko tempimams.
• Laiku reaguokite į pasikartojantį ar stiprėjantį skausmą – anksčiau ieškokite pagalbos.

Apibendrinant, kaklo skausmas po streso daugeliu atvejų – natūrali organizmo reakcija į užsitęsusią įtampą, tačiau nuolat pasikartojantys simptomai neturėtų būti ignoruojami. Įsiklausykite į savo kūną, pasirūpinkite savimi ir, jei reikia, nebijokite kreiptis į specialistus.