Kodėl po ilgos darbo dienos kyla noras masažuoti galvą

Ar pastebėjote, kad po įtemptos ar ilgos darbo dienos rankos pačios kyla link galvos – norisi ją patrinti, pamasažuoti smilkinius ar net įtrinti galvos odą? Šis noras nėra atsitiktinis ar paprastas įprotis. Masažas, ypač galvos, yra natūrali organizmo reakcija į nuovargį, stresą ar įtampą, skatinanti atsipalaidavimą ir geresnę savijautą. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl po darbo dienos taip traukia masažuoti galvą, kuo tai naudinga ir kaip šis įprotis gali padėti jūsų sveikatai.

Kas vyksta mūsų organizme ilgai dirbant?

Kasdien darbe patiriame įvairių psichologinių bei fizinių iššūkių – protinė įtampa, per didelis krūvis, ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, nenutrūkstamas dėmesys įvairioms užduotims. Visa tai sukelia ne tik nuovargį, bet ir įtampą mūsų raumenyse, ypač sprando, pečių, veido bei galvos srityse. Dėl nuolatinės įtampos raumenys gali sustandėti, išsiskiria streso hormonai, tokie kaip kortizolis, o kraujotaka sulėtėja.

Galvos masažas dažnai tampa spontaniška organizmo pagalbos priemone, nes intuityviai bandome sumažinti nemalonius pojūčius ar nuovargį. Tai patvirtina ir moksliniai tyrimai, kurie rodo, kad masažuojant galvą aktyvinama kraujotaka, mažėja stresas ir netgi gali sumažėti skausmas ar įtampa.

Kodėl norisi masažuoti būtent galvą?

Stresas ir jo poveikis galvos srityje

Ilgai trunkantis stresas dažnai pasireiškia ne tik emociniu, bet ir fiziniu lygmeniu. Galvos, kaklo ir veido raumenys – vienos jautriausių vietų, kaupiančių kasdienę įtampą. Net ir menkiausia nervinė įtampa gali sukelti smilkinių, kaklo ar žandikaulio raumenų sustingimą. Tai gali pasireikšti kaip spaudimas galvoje, sunkumo jausmas ar net galvos skausmas.

Masažuodami galvą, refleksiškai stengiamės palengvinti šiuos pojūčius. Lengvas spaudimas, trynimas ar net glostymas stimuliuoja nervų galūnes, sumažina įtampą ir paskatina endorfinų (laimės hormonų) išsiskyrimą, kas prisideda prie geresnės nuotaikos ir atsipalaidavimo.

Mažėjantis dėmesys ir pavargusios smegenys

Po intensyvios protinės veiklos mūsų smegenys pavargsta panašiai kaip ir raumenys po fizinio krūvio. Sumažėjus koncentracijai ar atsiradus protiniam nuovargiui, galvos masažas gali pagreitinti kraujo apytaką smegenyse, suteikti daugiau deguonies ir taip sustiprinti atsistatymo procesus.

Kokios moksliškai pagrįstos galvos masažo naudos?

• Kraujotakos gerinimas. Masažuojant galvą pagerėja kraujotaka ne tik pačioje galvos odoje, bet ir giliau esančiose smegenų struktūrose, todėl žmogus jaučia didesnį budrumą ir lengvumą.
• Raumenų įtampos sumažėjimas. Masažas atpalaiduoja kaklo, smilkinio, žandikaulio, sprando raumenis, dažnai susijusius su įtemptu darbu.
• Streso mažinimas. Dėl galvos masažo sumažėja kortizolio lygis, o padidėja serotonino ir dopamino kiekis, kurie pagerina nuotaiką.
• Galvos skausmo palengvinimas. Tyrimai parodė, kad galvos masažas gali sumažinti įtampos tipo galvos skausmus ar migrenos simptomus.

Ar galvos masažas iš tiesų veiksmingas?

Remiantis medicinos straipsniais, trumpas ir švelnus galvos masažas gali būti veiksmingas kaip pirmoji pagalba kasdienei įtampai įveikti. 2020 m. atliktas tyrimas publikuotas žurnale „Complementary Therapies in Medicine“ parodė, kad tiriamieji, gaudavę trumpus galvos masažus, jautė gerokai mažesnę įtampą ir pagerėjo jų savijauta lyginant su kontroline grupe.

Nors galvos masažas nėra pagrindinis gydymo būdas nuo lėtinių ligų ar rimtų sveikatos sutrikimų, kaip pagalbinė priemonė jis gali pagerinti kasdienę savijautą. Pavyzdžiui, migrenos ar įtampos tipo galvos skausmai dažnai reaguoja į šią paprastą techniką, o poreikis pamasažuoti galvą dažnai prilygsta natūraliam savipagalbos refleksui.

Populiariausi galvos masažo būdai namuose

• Naudokite pirštų galiukus – masažuokite apskritimais smilkinių, viršugalvio ir pakaušio srityje.
• Švelniai spauskite ir glostykite galvos odą, pratęskite judesius kaklo link.
• Pamėginkite specialias masažuokles – pvz., vadinamosios „aštuonkojės“. Jos suaktyvina odos receptorius ir mažina įtampą sparčiai.

Svarbu masažuoti ne stipriai, o švelniai, stebėti, kad nekeltų diskomforto. Geriausia praktikuoti masažą keletą minučių – net ir toks trumpas laikas gali padėti sumažinti įtampą.

Mitai apie masažą ir rekomendacijos

Mitas: Masažuojant galvą greitai „peršalsite“

Galvos masažas nėra susijęs nei su peršalimu, nei su pavojais sveikatai (jei nėra specifinių kontraindikacijų). Priešingai, jis dažnai padeda pajusti didesnį komfortą. Tačiau jei jaučiate stiprų ar neįprastą galvos skausmą, geriau kreipkitės į gydytoją.

Kada nederėtų masažuoti galvos?

• Esant odos infekcijai ar pažeidimams – saugokite, kad nepažeistumėte odos dar labiau.
• Jei gydytojas tai uždraudė dėl medicininių priežasčių, pavyzdžiui, po galvos traumų.

Patarimai, kaip sumažinti galvos įtampą kasdienybėje

• Darykite trumpas pertraukėles darbo metu ir sąmoningai atpalaiduokite pečius, kaklą, veidą.
• Vartokite pakankamai vandens – dehidratacija stiprina nuovargį ir įtampos požymius galvos srityje.
• Išmokite kvėpavimo arba meditacijos technikų – jos sumažina bendrą organizmo stresą ir įtampą.
• Rinkitės ergonomišką darbo vietą, palaikykite taisyklingą laikyseną.

Išvada

Norintis po ilgos darbo dienos masažuoti galvą – tai natūralus ir organizmui naudingas refleksas, atsirandantis dėl fizinės ir emocinės įtampos susikaupimo. Paprastas galvos masažas pagerina savijautą, sumažina stresą ir padeda greičiau atsigauti nuo dienos rūpesčių. Praktikuodami vos kelias minutes trunkantį masažą, galite padėti sau jaustis geriau ir išvengti ilgalaikių įtampos padarinių.