Kodėl po ilgos dienos „girgžda“ sąnariai?

Sužinosite
- Kas iš tiesų yra sąnarių „girgždėjimas“?
- Kodėl girgždėjimas sustiprėja po aktyvios dienos?
- Kai girgždantys sąnariai – normalu, o kada verta sunerimti?
- Dažniausi mitai apie sąnarių traškėjimą
- Kaip sumažinti sąnarių girgždėjimą po sunkios dienos?
- Kada būtina kreiptis į specialistą?
- Išvada: kada girgždesys – tik garsai, o kada reikia susirūpinti?
Po ilgos ir aktyvios dienos ne vienas iš mūsų pastebi – vos pajudinus kelius ar rankas pasigirsta savotiškas „girgždesys“ arba traškėjimas. Šis garso fenomenas, sąnarių girgždėjimas, gali kelti nerimą, tačiau dažnai jis neturi būti suvokiamas kaip ligos ženklas. Sužinokime, kodėl sąnariai ima girgždėti po įtemptos dienos ir ką svarbu apie tai žinoti iš medicininės pusės.
Kas iš tiesų yra sąnarių „girgždėjimas“?
Sąnarių girgždėjimas arba traškėjimas vadinamas medicininiu terminu – krepitacija. Tai įvairūs garsai, kuriuos išgirstame judindami sąnarius – tai gali būti spragtelėjimai, spragsėjimas, dūzgiantis ar girgždantis garsas. Dažniausiai tokie garsai pasireiškia keliuose, kulkšniuose, riešuose, pirštuose ar stuburo srityje.
Kaip atsiranda šie garsai?
Yra keli pagrindiniai mechanizmai, dėl kurių sąnariuose girdime girgždėjimą ar traškėjimą:
- Dujų burbuliukai: Sąnarių viduje esančiame sinovijos skystyje natūraliai ištirpsta azotas ir anglies dvideginis. Judant ar tempiant sąnarį, šie dujų burbuliukai gali staiga sprogti, sukelia spragsintį garsą.
- Trintis tarp paviršių: Kai kremzlės sluoksnis plonėja ar nevienodai pasiskirsto, sąnario paviršiai vietomis gali tiesiogiai liestis ir „trintis“, taip sukeldami girgždantį garsą.
- Raiščių ir sausgyslių judesiai: Judant sausgyslėms ar raiščiams per išsikišusias sąnario dalis, jie gali „perskubėti per kliūtį“ ir galiausiai „spragtelėti“ į vietą, taip sukurdami specifinį garsą.
Kodėl girgždėjimas sustiprėja po aktyvios dienos?
Labai dažnai žmonės pastebi, kad sąnarių girgždėjimas ar traškėjimas padidėja vakare, ypač po ilgos veiklos ar fizinio darbo. Tam yra kelios aiškios priežastys:
- Didelis sąnarių apkrovimas: Judant ilgesnį laiką, kremzlių paviršiai dirba intensyviau, gali laikinai pasikeisti sąnarinio skysčio paskirstymas. Pats skystis gali „perstumti“ arba „spausti“ dujų burbuliukus, todėl judant išgirsite daugiau garsų.
- Sąnarių nuovargis: Nuovargio metu dažnai raumenys laikinai praranda dalį jėgos ir nesugeba taip gerai „prilaikyti“ sąnarių, todėl judesio metu jie gali judėti šiek tiek laisviau, kas ir sukelia papildomus garsus.
- Mažesnis sąnarių „sutepimas“: Intensyvus judėjimas gali laikinai sumažinti sinovijos skysčio kiekį paviršiuose, tad trintis padidėja ir sąnariai trumpam tampa „sausoki“, kas ir skatina girgždėjimo pojūtį.
- Natūralūs amžiaus pokyčiai: Vyresniame amžiuje kremzlės tampa kietesnės ar laisviau besilaikančios, todėl girgždėjimas po dienos gali būti tiesiog amžiaus pasekmė.
Kai girgždantys sąnariai – normalu, o kada verta sunerimti?
Daugeliu atvejų vakare girgždantys ar traškantys sąnariai nėra ligos ženklas. Dažniausiai nėra jokio skausmo ar tinimo, tik garsas. Visgi yra atvejų, kai toks simptomas gali pranešti apie rimtesnes problemas:
- Sujungtas su skausmu: Girgždėjimui lydi stiprus ar nuolat nepraeinantis skausmas.
- Matomas patinimas: Sąnarys ištinęs, karštas, paraudęs.
- Judesių ribotumas: Garsus girgždėjimas atsirado kartu su judesių apribojimu ar „užstrigimu“.
- Traumos požymiai: Garsas prasidėjo po stipraus kritimo ar smūgio.
Tokiais atvejais rekomenduojama pasitarti su gydytoju, kad būtų atlikta tiksli diagnozė ir, jei reikia, paskirtas gydymas.
Dažniausi mitai apie sąnarių traškėjimą
Ar „girgždantys“ sąnariai – pirmasis artrito požymis?
Neretai gajus mitas, kad traškėjantys ar girgždantys sąnariai – ankstyvas sąnarių ligų (kaip osteoartritas) signalas. Tačiau šiuolaikiniai moksliniai tyrimai rodo, kad vien garsas be kitų simptomų nėra artrito požymis. Artritui būdingas nuolatinis skausmas, uždegimas, sąnario judrumo sumažėjimas. Paprastas girgždėjimas to neindikuoja.
Ar traškinti pirštus ar sąnarius – kenksminga?
Daug diskutuojama apie tai, ar specialiai traškinti pirštus ar kitus sąnarius – žalinga. Iki šiol nėra patikimų mokslinių duomenų, kad toks judesys ilgam laikui pažeistų sąnarį ar sukeltų ligas. Tačiau nuolatinis stiprus tempimas gali sukelti raiščių dirginimą ar įtampą, tad verčiau vertinti saikingai.
Kaip sumažinti sąnarių girgždėjimą po sunkios dienos?
Nors visiškai išvengti girgždėjimo neįmanoma, galite imtis keleto priemonių, kurios padės sumažinti diskomfortą ar užkirsti kelią kitų simptomų atsiradimui:
- Reguliariai judėkite: Vidutinio intensyvumo, sąnarius tausojantis fizinis aktyvumas (pvz., vaikščiojimas, plaukimas, tempimo pratimai) padeda stiprinti kremzles ir gerina sąnarių „sutepimą“.
- Venkite per didelių apkrovų: Ypač svarbu tiems, kurie per dieną daug laiko praleidžia stovėdami, kelia sunkius daiktus ar atlieka monotoniškus judesius.
- Subalansuota mityba: Kolageno, omega-3, vitaminų C ir D bei kalcio vartojimas teigiamai veikia kremzlės audinius.
- Laiku ilsėkitės: Kiekvienam sąnariui būtinas poilsis – venkite ilgalaikio vienodo judesio, dažnai keiskite pozą.
- Palaikykite sveiką kūno masę: Kuo mažesnė apkrova sąnariams, tuo lengviau išvengti galimų skausmų ir ilgalaikių kremzlės pakitimų.
Kada būtina kreiptis į specialistą?
Jei po aktyvios dienos sąnarių girgždėjimas lydi skausmas, patinimas, šiluma, matomas paraudimas ar prarastas judrumas – būtinai kreipkitės į gydytoją. Taip pat vertėtų pasikonsultuoti, jei dirbate sunkų fizinį darbą ar sportuojate ir pastebite didėjantį diskomfortą.
Išvada: kada girgždesys – tik garsai, o kada reikia susirūpinti?
Natūralus sąnarių girgždėjimas dažnai yra nekaltas fiziologinis reiškinys ir nesignalizuoja apie rimtas sveikatos problemas, ypač jei nėra kitų simptomų. Tačiau dėmesio svarbu skirti, jei girgždėjimas pasireiškia kartu su skausmu, tinimu, apribotu judrumu ar po traumos. Rūpinkitės sąnariais, judėkite atsakingai, palaikykite tinkamą fizinį aktyvumą ir subalansuotą mitybą – tai pagrindiniai žingsniai į sveikus sąnarius kiekvieną dieną.