Kodėl po ilgos kalbos jaučiate sausumą burnoje

Sausumas burnoje – nemalonus pojūtis, su kuriuo dažnai susiduriama po ilgų pokalbių viešai, prezentacijų ar net draugų susitikimų. Daugelis žmonių mano, kad tai menka problema ir nekreipia į ją dėmesio, tačiau nuolatinis arba dažnai pasikartojantis sausumas burnoje gali daryti neigiamą įtaką burnos gleivinei, dantų sveikatai ir net bendrai savijautai. Kodėl taip nutinka būtent po ilgo kalbėjimo? Šiame straipsnyje paaiškinsime pagrindines sausumo burnoje priežastis, pasidalysime mokslu pagrįsta informacija ir praktiniais patarimais, kaip sumažinti šiuos nemalonius pojūčius.

Kas sukelia sausumą burnoje po ilgos kalbos?

Burnos sausumas, mediciniškai vadinamas kserostomija, dažniausiai atsiranda dėl sumažėjusios seilių gamybos arba padidėjusio jų išgaravimo. Ilgai kalbant, šis pojūtis sustiprėja dėl kelių svarbių priežasčių.

Pakitusi kvėpavimo mechanika

Ilgai kalbant, dauguma žmonių pradeda kvėpuoti per burną, o ne per nosį. Kai oras nuolat patenka į burnos ertmę, jis išgarina seiles ir džiovina burnos gleivinę. Nosies kvėpavimas natūraliai drėkina įkvepiamą orą, tuo tarpu burnos kvėpavimo metu ši funkcija prarandama.

Seilių liaukų veiklos sumažėjimas

Natūraliai žmogus per parą pagamina iki 1-1,5 litro seilių, tačiau nuolat kalbant seilių liaukos nespėja pagaminti pakankamai seilių, ypač jei kalbama greitai, ilgai ir intensyviai. Be to, kalbėjimo metu dažniau nuryjamos susikaupusios seilės, todėl burnos gleivinė ilgiau lieka sausa.

Vandens praradimas iš organizmo

Kalbant prasideda šiek tiek spartesnis vandens garavimas tiek per kvėpavimą, tiek per burnos gleivinę. Jei žmogus jau buvo lengvai dehidratavęs ar prieš kalbą nepakankamai gėrė vandens, sausėjimo pojūtis kyla dar greičiau. Net nedidelis skysčių trūkumas gali sumažinti seilių gamybą.

Kada sausėjimas burnoje yra normalus?

Trumpalaikis burnos sausumas po ilgo pokalbio dažniausiai nėra pavojingas ir laikomas fiziologine organizmo reakcija. Tai būdas įspėti, kad burnos gleivinei reikia drėgmės, o galbūt ir paties organizmo reikia papildyti skysčių atsargas. Tačiau svarbu žinoti, kada šis pojūtis gali būti ligų ar sutrikimų ženklas.

Kada kreiptis į gydytoją?

• Jei burnos sausumas nesusijęs su kalbėjimu ir pasireiškia nuolat
• Jei kartu jaučiamas troškulys, sunku ryti, kalbėti, kramtyti
• Jei pasireiškė nemalonus burnos kvapas, dažnesnės infekcijos ar dantenų problemos
• Jei kartu yra kitų ligų (pvz., cukrinis diabetas, autoimuninės ligos)
• Jei vartojami vaistai, žinomi dėl pašalinio poveikio – sausumos burnoje

Mokslinis požiūris: ką sako tyrimai?

Daugelio tyrimų duomenimis, kalbėjimo metu seilių liaukos dirba intensyviau, tačiau seilių pasišalinimas vyksta dar sparčiau dėl dažno rijimo. Remiantis žurnale „Oral Diseases“ publikuotais duomenimis, ilgai trunkantis kalbėjimas sumažina burnos drėgmę vidutiniškai 35%. Tai gali sukelti ne tik paprastą sausumo pojūtį, bet ir pasunkinti kalbą, prisidėti prie užkimimo ar net gleivinės pažeidimų, jei sausumas ignoruojamas.

Nervinė įtampa ir stresas

Viešojo kalbėjimo ar atsakingų pokalbių metu dažnas žmogus patiria stresą, kuris aktyvina simpatinę nervų sistemą. Tai mažina seilių sekreciją, todėl sausumas burnoje gali būti tiesioginis psichologinio streso padarinys, dar žinomas kaip „sausas burnos sindromas“ (angl. dry mouth syndrome).

Mitai ir faktai apie sausumą burnoje

• Mitas: Burnos sausumas reiškia, kad trūksta skysčių.
  Faktas: Kartais burnos sausumas susijęs su dehidratacija, bet ilgai kalbant jis dažniau susijęs su mechaniniu seilių pasišalinimu ir paviršinių gleivinės pokyčių. Tačiau pakankamas skysčių kiekis padeda išvengti šio pojūčio.
• Mitas: Jei po kalbos sausėja burna – reikia mažiau kalbėti.
  Faktas: Kalbėti sveika ir natūralu, sausumas nėra ženklas, kad reikia vengti pokalbių. Tereikia žinoti, kaip tinkamai rūpintis burnos gleivine.
• Mitas: Saldainiai ar kramtomoji guma visiškai išspręs problemą.
  Faktas: Kramtomoji guma ar saldainiai padeda trumpam, nes skatina seilių sekreciją, tačiau ilgalaikio poveikio, jei nesprendžiame pagrindinių priežasčių, nesuteikia.

Kaip sumažinti sausumą burnoje po ilgų pokalbių?

Praktiniai patarimai

• Gerkite pakankamai vandens. Dažnai atsigerkite prieš ir po kalbos. Vengdami gazuotų, saldintų ar kofeino turinčių gėrimų apsaugosite burnos gleivinę nuo papildomo dirginimo.
• Mokykitės kvėpuoti pro nosį net kalbant. Tai reikalauja praktikos, bet ilgainiui sumažina sausumą burnoje.
• Trumpam patylėkite ir leiskite burnai „pailsėti“. Net kelių sekundžių pauzės padeda atkurti normalų seilių kiekį.
• Vartokite kramtomąją gumą ar čiulpiamus be cukraus saldainius. Šis metodas ypač veiksmingas, jei kalbėti tenka ilgai – kramtymas stimuliuoja seilių gamybą.
• Venkite alkoholio ir tabako. Šios medžiagos išsausina burnos gleivinę ir trikdo seilių liaukų veiklą.
• Rūpinkitės burnos higiena. Reguliariai valykite dantis ir liežuvį, naudokite drėkinančias burnos skalavimo priemones, jei yra poreikis.

Išvada: sausumas burnoje po kalbėjimo – dažnas, bet lengvai valdomas pojūtis

Sausumas burnoje po ilgos kalbos dažniausiai yra laikina, fiziologinė reakcija į padidėjusį seilių poreikį ir kvėpavimo pakitimus. Tinkamai rūpinantis savo burnos sveikata, pakankamai geriant vandens, ir laikantis paprastų burnos priežiūros taisyklių, dažniausiai šio pojūčio galima išvengti arba jį sumažinti iki minimumo. Jei sausumas burnoje pasireiškia nuolat ar lydi kiti sveikatos sutrikimai, rekomenduojama pasitarti su gydytoju, kad būtų galima atmesti rimtesnes priežastis. Rūpestingas požiūris į savo kūną – pirmas žingsnis puikiai savijautai kiekviename pokalbyje.