Kodėl po ilgų pasivaikščiojimų jaučiate širdies plakimą

Pastebite, kad po ilgų pasivaikščiojimų ima greičiau plakti širdis? Tai dažnas reiškinys, kuris gali sukelti nerimą, ypač jeigu anksčiau jo nepastebėjote. Suprasti šio pojūčio priežastis padės žinios apie širdies veiklą, fizinį krūvį ir organizmo adaptaciją. Straipsnyje aptarsime, kodėl po ilgos fizinės veiklos įvyksta pagreitintas širdies plakimas, kada tai normalu, o kada verta susirūpinti, bei ką galite daryti, kad širdis išliktų sveika.

Kaip širdis reaguoja į fizinį krūvį?

Širdis yra pagrindinis kraujotakos sistemos variklis, užtikrinantis deguonies ir maisto medžiagų tiekimą organizmo audiniams, ypač aktyvumo metu. Ilgi pasivaikščiojimai – tai aerobinę ištvermę lavinantis krūvis, kuris tiesiogiai veikia širdį ir kvėpavimo sistemą.

Kodėl širdis pradeda plakti dažniau?

Fizinių pratimų, tokių kaip vaikščiojimas, metu jūsų raumenys dirba aktyviau, todėl organizmui prireikia daugiau deguonies. Kūnas reaguoja didindamas kvėpavimo dažnį ir širdies ritmą. Širdis pradeda plakti stipriau ir greičiau, kad galėtų greičiau pumpuoti kraują ir užtikrinti pakankamą audinių aprūpinimą deguonimi.

Pagrindinės fiziologinės reakcijos vaikštant:

• Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis (pulsas)
• Pakilęs kraujospūdis (ypač krūvio metu)
• Padidėjęs deguonies suvartojimas ir anglies dvideginio išskyrimas

Kai fizinės veiklos metu širdis dirba intensyviau, šis procesas po kurio laiko tęsiasi ir pasivaikščiojimui pasibaigus, kol organizmas atgauna pusiausvyrą. Todėl grįžus namo ar atsisėdus trumpam galite stipriau jausti širdies plakimą, net jei veiklą jau baigėte.

Ar pagreitėjęs širdies plakimas po pasivaikščiojimo yra normalu?

Daugeliu atvejų, pagreitėjęs širdies plakimas po ilgo vaikščiojimo yra visiškai normali adaptacija. Tai natūralus kūno atsakas į padidėjusį energijos poreikį. Sveika širdis sugeba greitai prisitaikyti prie krūvio ir grąžinti pulsą į įprastą būseną per kelias minutes po ramybės. Tačiau yra keletas atvejų, kai papildomas dėmesys būtinas.

Fiziologinės priežastys

• Fizinė forma: Jei esate mažiau fiziškai aktyvus (-i), krūvis širdžiai bus didesnis, todėl gali pasireikšti juntamesnis plakimas arba „daužymasis”.
• Amžius: Vyresni žmonės gali greičiau sunerimti dėl širdies plakimo dažnių pokyčių, tačiau senstant adaptaciniai procesai tampa lėtesni.
• Emocijos: Stresas ar nerimas prieš, po ar per pasivaikščiojimą taip pat gali stiprinti širdies plakimą dėl padidėjusio adrenalino kiekio.

Patologinės (medicininės) priežastys

• Širdies aritmijos: Kai kurioms aritmijos formoms būdingas ne tik dažnesnis, bet ir nereguliarus pulsas, kartais lydimas silpnumo.
• Anemija: Trūkstant geležies ar esant mažam hemoglobino kiekiui, audiniams trūksta deguonies, todėl širdis stengiasi „atsigriebti” plakdama greičiau.
• Skydliaukės veiklos sutrikimai: Hormoniniai pokyčiai gali veikti širdies ritmą ir jautrumą fiziniam krūviui.
• Dehidratacija ir elektrolitų disbalansas: Netekus daug skysčių prakaituojant, gali sutrikti širdies veikla, atsirasti nereguliarus ar dažnas plakimas.

Kada dėl širdies plakimo verta nerimauti?

Nors paskui pasivaikščiojimą juntamas plakimas dažniausiai kyla dėl natūralių fiziologinių priežasčių, tam tikrais atvejais tai gali būti pavojaus signalas. Kreiptis į gydytoją rekomenduojama, jei:

• Širdies plakimą lydi spaudimas, skausmas krūtinėje ar dusulys
• Atsiranda silpnumas, galvos svaigimas ar alpimas
• Kraujospūdis smarkiai sumažėja arba pakyla
• Pulsas tampa itin nereguliarus ar labai didelio dažnio (daugiau nei 120 smūgių per minutę poilsio metu)
• Simptomų nepavyksta paaiškinti neseniai didesniu fiziniu krūviu

Tokie reiškiniai gali būti susiję su rimtesnėmis kardiologinėmis, kvėpavimo ar endokrininėmis problemomis, vadinasi, būtina detalesnė diagnostika.

Patarimai, kaip sumažinti stipraus širdies plakimo po pasivaikščiojimo riziką

Užtikrinta širdies sveikata priklauso nuo gyvenimo būdo, todėl verta imtis prevencinių veiksmų:

• Palaipsniui didinkite krūvį. Jeigu tik pradedate dažniau vaikščioti, pasirinkite trumpesnius maršrutus ir lėtą tempą. Didinkite atstumą laipsniškai, nes širdis ir raumenys turi priprasti prie naujo ritimo.
• Atlikite tempimo ir atvėsimo pratimus. Neužbaikite pasivaikščiojimo staiga – kelias minutes eikite lėčiau, kad širdies darbas pamažu grįžtų į ramybės būklę.
• Gerkite pakankamai vandens. Skysčių trūkumas apsunkina širdies darbą ir didina pulsą.
• Klausykite savo kūno. Nepersistenkite ir neatlikite krūvio, jei jaučiatės pavargę ar sirgote.
• Reguliariai tikrinkite sveikatą. Ypač jei per pastaruosius mėnesius pastebėjote naujų širdies ar kraujospūdžio problemų.

Mitai ir realybė apie širdies plakimą po fizinio krūvio

• Mitas: „Po ilgų pasivaikščiojimų širdis neturėtų plakti stipriau.“
  Realybė: Daugeliui šis pojūtis normalus tol, kol nėra kitų simptomų ar širdies ligų istorijos.
• Mitas: „Jausmas, kad širdis „iššoka iš krūtinės“, visada rodo rimtą ligą.“
  Realybė: Dažniausiai tai nuovargio, per didelio fizinio krūvio ar nerimo rezultatas.
• Mitas: „Sportuoti verta tik visiškai nesijaučiant širdies plakimo.“
  Realybė: Pajusti dažnesnį pulsą fizinio krūvio metu normalu, o laikui bėgant pagerėjus fizinei formai, šis pojūtis retės.

Apibendrinimas: Kada širdies plakimas – natūralus, o kada ligos požymis?

Pagreitėjęs širdies plakimas po ilgų pasivaikščiojimų – natūrali organizmo reakcija, padedanti aprūpinti raumenis deguonimi. Paprastai šis pojūtis praeina savaime ir nėra pavojingas, ypač jei judėjote daugiau nei įprastai. Tačiau jei plakimą lydi netipiniai simptomai ar jis tęsiasi neįprastai ilgai, verta kreiptis į gydytoją. Nuosekliai rūpindamiesi širdies sveikata, laipsniškai didindami fizinį aktyvumą ir vadovaudamiesi savo pojūčiais, galėsite mėgautis pasivaikščiojimais be nereikalingo nerimo.