Kodėl po kritikos jaučiate sunkumą galvos viršuje

Ar esate kada nors pastebėję, kad po neigiamos kritikos pokalbio ar konflikto galvoje atsiranda tarsi spaudžiantis sunkumas, ypač viršugalvyje? Ši keista ir dažnai mažai aptariama kūno reakcija gali kelti nerimą. Nors dauguma žmonių apie ją nekalba garsiai, ne vienas pastebi tokį pojūtį. Kodėl taip nutinka? Ką apie šį reiškinį sako medicina, neurologija ir psichologija? Šiame straipsnyje aiškiai paaiškinsime galimas priežastis, susiesime tai su mūsų streso reakcijomis ir pateiksime naudingus patarimus, kaip tinkamai reaguoti bei pasirūpinti savo savijauta.

Kritika kaip streso priežastis

Kritika – ar ji kiltų iš vadovo, ar artimo žmogaus – smegenims dažnai prilygsta stresui. Net jeigu atrodo, kad reaguojate santūriai, organizmas šią situaciją priima kaip potencialią grėsmę, o tai paleidžia vadinamąją kovok arba bėk reakciją. Ši evoliuciškai susiformavusi reakcija paruošia kūną pavojui – bet šiuolaikinėmis sąlygomis dažniausiai nebėra kur bėgti ar su kuo kovoti. Taigi, sukeliamas vidinis įtempimas pasireiškia įvairiomis fizinėmis formomis, įskaitant galvos spaudimą.

Kaip fiziškai reaguoja mūsų kūnas?

• Raumenų įtampa: Patiriant stresą ar emocinį diskomfortą, smegenys siunčia signalą į raumenis, ypač kaklo, pečių ir galvos srityje. Viršugalvis (parietalinė galvos dalis) neretai tampa įtampos centru.
• Kraujagyslių susiaurėjimas: Kortizolio (streso hormono) padidėjimas sukelia smulkias kraujagyslių konstrikcijas, o tai gali sukelti spaudimo ar sunkumo jausmą galvoje.
• Nervų aktyvumas: Nervų sistema šiuo metu veikia aktyviau, todėl jautrumas fiziniams pojūčiams išauga – įprasti galvos pojūčiai atrodo neįprasti ar nemalonūs.

Nervinė įtampa ir galvos pojūčiai

Psichologai pažymi, kad mūsų emocijos tiesiogiai veikia kūną. Staiga užklupusi kritika gali suaktyvinti savigynos mechanizmus – net jei kritika yra konstruktyvi. Jautresni arba linkę į nerimą asmenys ypatingai dažnai išgyvena fizines streso apraiškas. Sunkumas galvos viršuje dažniausiai laikomas viena iš įtampos galvos skausmo formų arba tiesiog įtampos simptomu be ryškaus skausmo.

Įtampos galvos skausmas ir sunkumo pojūtis

• Įtampos galvos skausmas paprastai apibūdinamas kaip spaudimas ar veržimas abiejose galvos pusėse, tačiau kai kuriems žmonėms šis pojūtis būna stipresnis viršugalvyje.
• Tai nėra pavojinga, tačiau gali būti varginantis ir trikdyti kasdienę veiklą.
• Dažnai po netikėtos kritikos ar nemalonios situacijos toks sunkumas praeina savaime po kelių valandų ar net greičiau, kai tik žmogus atstato emocinę pusiausvyrą.

Kaip mintys veikia kūno pojūčius?

Nereta priežastis, kodėl kritika lemia keistus pojūčius galvos srityje – mūsų pačių minčių srautas. Jei žmogus mintyse nuolat sugrįžta prie nemalonaus pokalbio, analizuoja pasakytus žodžius ar net svarsto “ką turėjau atsakyti?”, tai palaiko vidinę įtampą ir užlaiko fiziologines streso reakcijas. Tokiais atvejais net eina kalba apie psichosomatinius simptomus, kai psichologinė būsena lemia realius pojūčius kūne.

Stipresnis jautrumas – dažnesnės reakcijos

• Žmonės, linkę stipriai išgyventi kritiką, dažniau pastebi ar sureikšmina kūno pojūčius po emocinių išgyvenimų.
• Stipresnis jautrumas stresui ar nerimui gali reikštis dažnesniais galvos sunkumo epizodais.

Kada verta sunerimti?

Nors dažniausiai sunkumas galvos viršuje yra laikinas reiškinys, susijęs su psichologiniu stresu, visada svarbu įsiklausyti į savo kūną. Jeigu sunkumas ar spaudimas galvoje kartojasi dažnai, trunka ilgai, lydi kiti simptomai (regos sutrikimai, tirpimas, stiprus skausmas, pykinimas), būtina kreiptis į gydytoją. Tokie požymiai gali signalizuoti ir apie kitų buvimą, todėl savęs stebėti svarbu.

Mitas: toks spaudimas visada reiškia ligą

• Daugelis žmonių išsigąsta, kad bet koks spaudimas galvos srityje signalizuoja rimtą neurologinę problemą, tačiau dažniausiai tai – įtampos, emocinio diskomforto ar pervargimo rezultatas.
• Rečiau, tačiau pasitaiko, kad nuolatinis, stiprėjantis spaudimas susijęs su rimtesne būkle. Tokiu atveju būtina specialisto konsultacija.

Kaip padėti sau po kritikos?

Jeigu jaučiate spaudimą ar sunkumą galvos viršuje po nemalonaus pokalbio ar kritikos, išmėginkite keletą paprastų metodų:

• Gili meditacija, kvėpavimo pratimai: Lėti, gilūs kvėpavimai sumažina streso hormonų lygį ir atpalaiduoja kūną.
• Fizinis aktyvumas: Lengvas pasivaikščiojimas ar tempimo pratimai „atjungia“ raumenų įtampą.
• Sąmoningas dėmesys pojūčiams: Pabūkite akimirką ir stebėkite, ką jaučiate. Vengiant kovoti su jausmais, lengviau juos paleisti.
• Apribokite neigiamų minčių srautą: Sąmoningai nukreipkite dėmesį į malonią veiklą ar pozityvius prisiminimus.
• Pokalbis su artimu žmogumi ar emocinė parama: Kartais paprasta išsikalbėti padeda atstatyti vidinę ramybę.

Kai pagalba reikalinga dažniau

Jei sunkumo ar spaudimo pojūtis po kritikos vargina vis dažniau ir darosi sunku suvaldyti emocijas, verta kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Specialistai padeda išmokti efektyvių įtampos mažinimo strategijų ir suteikia įrankių geresnei emocinei savijautai. Galiausiai, rūpindamiesi emociniu atsparumu, kartu stiprinate ir savo fizinę sveikatą.

Išvada

Spaudimo ar sunkumo pojūtis galvos viršuje po kritikos – dažnas, nebūtinai grėsmingas, tačiau nemalonus reiškinys. Jis kyla dėl streso reakcijų, raumenų įtampos ir padidėjusio jautrumo savo kūnui emocinių išgyvenimų metu. Į šį pojūtį verta žiūrėti rimtai, bet nebijoti – dažniausiai padeda paprasti savipagalbos būdai. Svarbiausia – pastebėti, jei simptomai užsitęsia arba ryškėja, ir nedelsti konsultuotis su specialistu. Rūpinkitės savimi, mokykitės sveikai reaguoti į kritiką ir stiprinkite emocinį atsparumą – taip ne tik sumažinsite galvos sunkumo pojūtį, bet ir pagerinsite bendrą gyvenimo kokybę.