Kodėl po nemalonios temos pokalbio ima niežėti kūnas

Ar pastebėjote, kad jaudinančio ar nemalonaus pokalbio metu vis dažniau pradeda niežėti oda – galvos, rankų ar kitų kūno vietų? Tai nėra vien tik jūsų įsivaizdavimas ar atsitiktinumas. Gydytojai ir psichologai tvirtina: nemalonūs jausmai, stresas ar susierzinimas gali tiesiogiai paveikti mūsų fiziologiją, įskaitant ir odos niežėjimą. Bet kodėl taip nutinka ir ką verta žinoti apie kūno bei proto ryšį? Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl po nemalonių pokalbių ar įtampos gali pasireikšti niežulys, kokios to priežastys, bei ką galima padaryti, kad šis pojūtis netrukdytų gyvenimo kokybei.

Kūnas ir emocijos: kodėl odos pojūčiai reaguoja į stresą

Odos niežėjimas po nemalonaus pokalbio – gana dažnas psichosomatinis reiškinys, kurį pastebi tiek psichiatrai, tiek dermatologai. Mūsų oda glaudžiai susijusi su nervų sistema ir yra nuolat veikiama vidinių emocinių išgyvenimų. Vis daugiau tyrimų pagrindžia, kad nemalonūs pokalbiai, konfliktai ar stresas gali sukelti fiziologinius pojūčius, kaip antai niežėjimą, dilgčiojimą ar net paraudimą.

Streso poveikis kūnui

Stresas suaktyvina mūsų nervų sistemą: išsiskiria adrenalinas, kortizolis bei kiti hormonai, ruošiantys kūną „kovoti“ arba „bėgti“. Tokia būsena natūraliai veikia jautriausius mūsų organus, įskaitant ir odą. Oda reaguoja į nervinius impulsus, todėl jums pajutus psichologinę įtampą, gali atsirasti ir fizinės apraiškos.

Odos ir nervų sistemos ryšys

Nervų galūnės odoje labai jautrios emociniams svyravimams. Nervinių impulsų perteklius ar disbalansas, kilęs dėl nemalonių minčių, gali prisidėti prie niežėjimo ir kitų nemalonių jutimų – net jei objektyvios priežasties nėra. Tai ypač dažna tarp jautresnių asmenų ar pacientų, patiriančių lėtinį stresą.

Pagrindinės niežėjimo priežastys po streso ar nemalonios temos

• Psichogeninis niežėjimas. Šis terminas apibūdina niežulį, kylantį ne dėl fizinių (alergijų, infekcijų ar odos ligų), bet dėl psichologinių veiksnių. Neretai jis stiprėja įtemptų ar emocingų išgyvenimų fone.
• Padidėjęs jautrumas: Stresas dažnai lemia deguonies priplūdimą prie odos, perspaustas odos jautrumas lemia dilgčiojimą ir niežėjimą.
• Nuo proto iki kūno (psychosomatinis ciklas): Gilios emocinės reakcijos (gėda, baimė ar nerimas) gali „išsilieti“ per odą, kurios paviršiuje atsiranda niežulys ar net bėrimai.

Kiti ryšiai: dėmesys, įsitikinimai ir mineralų disbalansas

Įdomu tai, kad mūsų protas labai linkęs atkreipti dėmesį į kūno pojūčius būtent tada, kai jaučiamės jums nejaukiai. Pokalbio metu, kai norisi pabėgti ar pakeisti temą, dėmesys automatiškai nukrypsta į kūno pojūčius, juos stiprina. Kartais niežėjimas yra tik reakcija į padidėjusį budrumą arba mintis „jaučiuosi nejaukiai – kažkas negerai“.

Kada verta susirūpinti? Psichosomatinis ar patologinis niežulys

Daugeliu atvejų žinant, kad niežulys atsiranda streso ar įtampos metu, nerimauti neverta. Tačiau yra situacijų, kai būtina atidžiau stebėti kūno signalus:

• Niežulys tęsiasi ilgiau nei kelias dienas
• Atsiranda odos pakitimų: paraudimas, bėrimai, žaizdelės
• Niežėjimas trikdo miegą, kasdienę veiklą
• Jei jau sergate odos ligomis – psoriaze, egzema ar kitomis lėtinėmis būklėmis

Tokiais atvejais rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar dermatologu. Gali būti, kad reikia įvertinti kitas niežulio priežastis, pavyzdžiui, alergijas, infekcijas arba vidaus ligas.

Mokslinis požiūris: ką sako tyrimai

Moksliniuose šaltiniuose vis dažniau kalbama apie vadinamąjį „itch-scratch cycle” arba niežėjimo ir kasymosi ratą. Tyrimai parodė, kad jau vien kalbant apie niežulį ar matant niežimą per televizorių, padidėja noras kasytis ir atsiranda niežėjimo pojūtis. Tai siejama su veidrodiniais neuronais, kurie skatina pajusti kitų žmonių patiriamus pojūčius. Panašus mechanizmas pasireiškia ir psichologinės įtampos metu – mintys apie nemalonią ar gėdingą temą aktyvuoja tuos pačius mechanizmus.

Be to, kroniško streso metu sutrinka odos barjerinė funkcija, sumažėja natūralūs odos „apsauginiai” lipidai, todėl oda tampa jautresnė išoriniams dirgikliams.

Kaip sumažinti niežulį po nemalonaus pokalbio?

Laimei, yra keletas patikrintų būdų, kaip sušvelninti ar išvengti situacinio niežėjimo, kylančio dėl psichologinės įtampos.

• Praktikuokite streso mažinimo priemones: Kvėpavimo pratimai, meditacija, progresyvus raumenų atpalaidavimas ar trumpa pertrauka po sudėtingo pokalbio gali labai padėti sumažinti niežulį.
• Nukreipkite dėmesį: Įtraukite save į veiklą, kuri jums patinka ar reikalauja dėmesio – pavyzdžiui, skaitykite, sportuokite ar klausykitės muzikos.
• Drėkinkite odą: Ypač jei oda sausa arba jautri, naudokite bekvapius, hipoalerginius drėkiklius, kurie stiprina odos barjerą.
• Išvenkite kasymo: Dažnas kasymasis gali dar labiau sudirginti odą ir užtęsti niežulio pojūtį.

Mitai ir realybė: ką svarbu žinoti

Dažnai klaidingai manoma, kad niežėjimas visada susijęs tik su alergija, užkrečiamu bėrimu ar higienos stoka. Iš tiesų, psichosomatinės priežastys sudaro reikšmingą visų odos niežėjimų dalį. Susierzinimas, pyktis, baimė ar gėda – visi šie jausmai gali „jaustis“ per odą net ir tada, kai fizinės bėdos nėra.

Taip pat verta atminti, kad šis reiškinys dažnai laikinas – paprastai, vos emocijos nurimsta, praeina ir niežulys.

Kada reikalinga profesionali pagalba?

Jei pastebite, kad odos niežulys nuolat atsiranda jaudinančiais momentais, trikdo gyvenimo kokybę ar sukelia didelį diskomfortą, verta apsvarstyti pokalbį su psichologu ar gydytoju. Kartais už nuolatinio niežulio slepiasi ne tik emociniai, bet ir fiziniai sveikatos sutrikimai.

Nesibodėkite ieškoti pagalbos – tik išsiaiškinus tikrąją niežulio kilmę galima efektyviai ją valdyti ir užtikrinti gerą savijautą.