Kodėl po nemalonių naujienų sunku valgyti?

Susidūrę su netikėtomis ar nemaloniomis naujienomis, daugelis žmonių pastebi fiziologinių pokyčių – vienas dažniausių jų yra sumažėjęs noras valgyti. Dėl psichologinių išgyvenimų kartais visai dingsta apetitas, o bandymas pavalgyti tampa tikru iššūkiu. Kodėl taip atsitinka ir kaip mūsų kūnas reaguoja į stiprius emocinius išgyvenimus? Atsakymą padeda rasti biologijos, psichologijos ir medicinos tyrimai.

Stresas ir jo poveikis organizmui

Kūno reakcija į stresą

Gavus netikėtai nemalonią žinią (pavyzdžiui, sužinojus apie ligą, skyrybas ar praradimą), organizmas reaguoja taip, tarsi susidurtų su realiu pavojumi. Šį reiškinį katalizuoja simpatinė nervų sistema, geriau žinoma kaip „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) atsakas. Šiuo metu adrenalinas ir kiti streso hormonai (tarp jų – kortizolis) staiga padidina širdies ritmą, aprūpina raumenis energija ir sumažina funkcijas, kurios šiuo momentu laikomos antraeilėmis – viena jų ir yra virškinimas.

Moksliniai tyrimai rodo, kad streso metu kraujas perskirstomas nuo virškinimo organų į raumenis ir širdį. Tai lemia, kad sumažėja skrandžio ir žarnyno veikla, todėl jaučiame apetito stoką. Taip organizmas taupo energiją ir dėmesį skiria išgyvenimo instinktų aktyvavimui, o maitinimasis laikinai atsiduria antroje vietoje.

Hormoniniai pokyčiai

Nepageidaujamos naujienos tiesiogiai veikia ir hormonų pusiausvyrą. Dėl padidėjusio kortizolio ir adrenalino kiekio sumažėja apetitas, nes šie hormonai slopina alkio signalus iš smegenų. Be to, streso metu sumažėja virškinimo sulčių gamyba, o skrandžio judesiai lėtėja – tai dar labiau apsunkina maisto virškinimą ir sukelia diskomfortą bandant valgyti.

Psichologinės priežastys: kaip išgyvenimai veikia apetitą?

Nerimas ir emocinis šokas

Emociniai išgyvenimai pakeičia ne tik hormonų gamybą, bet ir mūsų mąstyseną. Į stiprią stresinę situaciją protas reaguoja savotišku užšalimu: kai kurie žmonės pradeda stipriai jausti pyktį, liūdesį arba susijaudinimą, dėl ko kūnas tarsi „pamiršta“ poreikį maitintis. Pajutus stiprų nerimą, virškinimo organai tampa jautresni, todėl valgymas kartais kelia net pykinimą.

Psichologai pažymi, kad jautresni ar labiau uždarą temperamentą turintys žmonės dažniau patiria stipresnį apetito sumažėjimą stresinėse situacijose. Smegenis užvaldžius sudėtingiems jausmams, paprasčiausiai nėra vietos minčiai apie valgymą.

Stresas, įpročiai ir asmeniniai skirtumai

Įdomu tai, kad daliai žmonių stresas sukelia priešingą reakciją – padidėjusį norą užkandžiauti arba persivalgyti. Tai neretai būdinga tiems, kurie maistą naudoja kaip emocijų suvaldymo priemonę. Vis tik, didžioji dauguma pirmosiomis stresinių įvykių akimirkomis linkę valgyti mažiau arba išvis vengia maisto, nes nesąmoningai prioritetus skiria kitiems vidiniams procesams – savistabai, analizei ar susitaikymui su žiniomis.

Fiziologinės pasekmės: ilgalaikis apetito praradimas

Nors trumpalaikis apetito sumažėjimas po nemalonių žinių dažniausiai nėra pavojingas, ilgiau trunkantis valgymo vengimas gali sukelti sveikatos problemų. Organizmui trūksta energijos, vitaminų, mineralų – tai dar labiau išbalansuoja emocinę ir fizinę savijautą. Kartais stiprus stresas iš tiesų sukelia ir kitų virškinimo problemų, pavyzdžiui, skrandžio spazmus, refliuksą ar uždegimus.

Itin jautriems asmenims ar tiems, kurie susiduria su lėtiniu stresu (pavyzdžiui, po artimojo netekties ar ilgalaikės psichologinės traumos), valgymo sutrikimai gali išsivystyti į rimtesnes organizmo problemas, reikalaujančias specialisto pagalbos.

Kaip atkurti apetitą: praktiniai patarimai

• Atpažinkite ir priimkite savo būseną. Svarbu suprasti, kad laikinas apetito sumažėjimas yra normali streso ar liūdno įvykio pasekmė. Nedarykite sau spaudimo valgyti per jėgą, tačiau stebėkite savo savijautą.
• Rinkitės skystą ar lengvai virškinamą maistą. Jeigu kietas maistas kelia diskomfortą, rinkitės sultinius, košes, vaisių ar daržovių tyres – šie produktai aprūpina organizmą būtinais elementais, bet neapsunkina skrandžio.
• Valgykite mažomis porcijomis, bet dažnai. Nesistenkite pavalgyti daug vienu kartu – dažnai ir po truputį verčiau nei retai ir sunkiai.
• Rūpinkitės hidratacija. Gerkite daugiau vandens, net jei nenorite valgyti – tai padės išvengti silpnumo, galvos skausmų ir kitų nemalonių pojūčių.
• Palaikykite rutiną. Net jei nesinori, stenkitės valgyti tuo pačiu metu kiekvieną dieną – tokia rutina padeda grįžti prie normos greičiau.
• Kreipkitės pagalbos. Jei apetitas neatsiranda per kelias dienas, jei pastebite stiprų svorio kritimą ar kitų sveikatos simptomų, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju arba psichologu.

Dažniausi mitai apie stresą ir apetitą

• „Jei nesinori valgyti, tai nekenkia.“ Nors organizmas kartais gali apsieiti be maisto trumpą laiką, ilgalaikis nevalgymas daro žalą, ypač jei tuo metu išgyvenate stresą ar nerimą.
• „Apetito praradimas reiškia rimtą ligą.“ Dažniausiai trumpalaikis apetito sumažėjimas yra emocinių išgyvenimų pasekmė ir retai reiškia rimtą biologinę problemą, tačiau ją reikia stebėti.
• „Stresas visada sukelia valgymo padidėjimą.“ Iš tiesų, kiekvieno žmogaus reakcija skirtinga: vieni valgo daugiau, kiti visiškai praranda apetitą, ir abi reakcijos yra normalios.

Kada verta susirūpinti?

Laikinas apetito sumažėjimas po emocinio šoko yra normali organizmo reakcija, tačiau svarbu stebėti savo pokyčius. Jei nemalonios naujienos ilgam atima norą valgyti, o kartu pasireiškia svorio kritimas, nuovargis, nemiga ar kiti įprastam gyvenimui trukdantys simptomai, nedelskite kreiptis į sveikatos specialistą. Tiek fizinė, tiek emocinė savijauta yra svarbi, todėl verta išdrįsti ieškoti pagalbos, kai jos prireikia.

Išvada

Nemalonios naujienos arba stipraus streso metu organizmas natūraliai sumažina apetitą – tai moksliniais tyrimais patvirtinta tiek fiziologinio, tiek psichologinio atsako dalis. Šis mechanizmas trumpam padeda susikoncentruoti į išgyvenimą ir adaptaciją, tačiau ilgesnis valgymo vengimas gali kenkti sveikatai. Svarbu suprasti savo kūno poreikius, rūpintis sveikata ir, reikalui esant, nebijoti kreiptis pagalbos – taip išsaugosite tiek fizinę, tiek emocinę gerovę stresinių įvykių akivaizdoje.