Kodėl po nemalonių susitikimų skauda skrandį

Ar pastebėjote, kad po nemalonaus pokalbio, ginčo ar streso darbovietėje pradeda skaudėti skrandį? Toks reiškinys nėra retas, daugelis žmonių susiduria su „emociniu skausmu pilve“ po stresinių situacijų. Nors dažniausiai manome, kad psichologinis diskomfortas paveikia tik nuotaiką ar energijos lygį, iš tiesų, emocijos stipriai susijusios su mūsų virškinimo sistema. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl po nemalonių susitikimų ima skaudėti skrandį, kaip mūsų kūne veikia stresas, ir kokių priemonių galima imtis, norint apsaugoti save nuo šio nemalonaus simptomo.

Kaip stresas veikia skrandį?

Žmogaus kūne psichologiniai ir fiziologiniai procesai yra glaudžiai susiję. Skrandžio skausmas po įtemptų emocinių išgyvenimų nėra atsitiktinis. Tam įtakos turi keli ryškūs mechanizmai, kuriuos nulemia mūsų nervų bei hormonų sistemos veikla.

Smegenų ir žarnyno ryšys („gut-brain axis“)

Mokslininkai jau daugelį metų tyrinėja vadinamąją „smegenų–žarnyno ašį“, t. y. abipusį ryšį tarp centrinės nervų sistemos (smegenų) ir virškinamojo trakto. Kai patiriame stresą, smegenys siunčia signalus žarnynui, kurie gali paveikti judrumą (motoriką), sekreciją ir netgi žarnyne gyvenančias bakterijas. Šiuos signalus perneša vadinamasis „klajoklis nervas“ (nervus vagus), tad vos minutės trukmės stresas gali paskatinti skrandžio susitraukimus, rūgšties išsiskyrimą ar net spazmus.

Hormonų įtaka

Streso metu mūsų kūnas išskiria „kovok arba bėk“ hormoną adrenaliną, o taip pat ir kortizolį. Šios medžiagos atlieka dvilypį vaidmenį: jos slopina virškinimo procesus (nes organizmui tuo metu svarbesnė energija raumenims), tačiau dažnai kartu lemia ir skrandžio rūgšties padidėjimą, gleivinės jautrumą. Dėl to galite pajusti skausmą, nemalonų tempimą, net pykinimą.

Dažniausi simptomai ir jų kilmė

Stresas po nemalonių susitikimų gali sukelti įvairius virškinimo sistemos negalavimus. Kai kurie žmonės itin jautriai reaguoja ir iš karto pastebi fizinius simptomus, o kiti ilgą laiką nejaučia ryšio tarp nerimo ir skrandžio veiklos.

• Skausmas ar stiprus nepatogumas pilvo srityje
• Nemalonus deginimo jausmas (rėmuo)
• Pykinimas, kartais net vėmimas
• Pilvo pūtimas ar spazmai
• Virškinimo sutrikimai (viduriavimas arba užkietėjimas)

Šie simptomai prasideda dėl sumažėjusio skrandžio kraujotakos, padidėjusios rūgšties sekrecijos, gleivinės sudirginimo ar net biomechaninės įtampos – viską sukelia emocinis arba psichologinis stresas.

Kodėl skausmą lemia būtent nemalonūs susitikimai?

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad „paprasta“ situacija – kaip ginčas su kolega ar nemaloni pokalbio tema – negali pakenkti fizinei sveikatai, mokslas teigia kitaip. Tokios situacijos dažnai aktyvuoja mūsų instinktyvų streso atsaką ir įkvepia emocijas, kurios pasireiškia ne tik nuotaikoje, bet ir kūno funkcijose.

• Emociniai susidūrimai kelia nerimą ir įtampą, dėl ko skrandis „sutraukiamas“.
• Nemalonūs prisiminimai ar grėsmės jausmas ilgainiui sukelia „užsitęsusį“ streso poveikį.
• Daugeliui žmonių skrandis yra jautriausias streso organas – šį reiškinį neretai vadiname „drugeliais pilve“.

Ilgalaikis stresas gali lemti net struktūrinius pokyčius virškinimo trakte ir sukelti lėtinius sutrikimus, tokius kaip dirgliosios žarnos sindromas ar gastritas.

Stresas ir skrandžio ligos: ar tai susiję?

Nors pats stresas nekatalizuoja sunkios skrandžio ligos, moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikis emocinis spaudimas gali prisidėti prie įvairių virškinimo sutrikimų vystymosi:

• Stiprina refliuksą (rūgščių kilimą į stemplę)
• Skatina pepsinės opos atsiradimą (ypač jeigu žmogus taip pat rūko ar vartoja daug vaistų)
• Gali prisidėti prie uždegiminių procesų ir gleivinės pažeidimų
• Didina jautrumą pilvo srityje – net ir nesant realių organinių pokyčių

Jei po kiekvieno stresinio įvykio jaučiate skrandžio spazmus ar skausmą, verta stebėti, ar simptomai nėra ilgalaikiai. Tokiu atveju rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

Kaip sumažinti streso sukeltą skrandžio skausmą?

Nors visiškai išvengti nemalonių susitikimų nepavyks, yra būdų apriboti streso poveikį jūsų skrandžiui. Svarbiausi principai – prevencija, laiku atpažįstama įtampa, sąmoningas streso valdymas.

Naudingi patarimai

• Praktikuokite kvėpavimo technikas arba meditaciją: gilus ir lėtas kvėpavimas ramina nervų sistemą ir mažina skrandžio įtampą.
• Stebėkite savo mitybą: per susitikimus ar iš karto po jų venkite sunkiai virškinamo, rūgštaus ar labai aštraus maisto.
• Išeikite į trumpą pasivaikščiojimą – fizinis aktyvumas padeda sumažinti streso hormonų lygį.
• Ribokite kofeino, nikotino ir alkoholio vartojimą, kurie gali paaštrinti skrandžio problemas.
• Mokykitės socialinių ir emocinių įgūdžių, kurie padeda lengviau valdyti sudėtingas situacijas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei skrandžio skausmas po streso stipriai trukdo kasdieniam gyvenimui, lydi vėmimas, kraujas išmatose ar nuolatinis rėmuo, būtinai kreipkitės į gydytoją. Tokie simptomai gali būti rimtesnių sveikatos sutrikimų signalas.

Dažniausi mitai apie skrandžio skausmą ir stresą

• Mitas: „Stresas niekaip neveikia skrandžio, tai tik įsivaizdavimas.“
• Faktas: Tyrimai aiškiai rodo emocijų ir virškinimo ryšį. Tokia būklė mediciniškai vadinama „funkciniu dispepsija“.
• Mitas: „Tik silpni žmonės jaučia skausmą po emocinių įvykių.“
• Faktas: Turintys stipresnį sąmoningumą ar jautrią nervų sistemą šiuos požymius gali patirti dažniau, tačiau dėl to nesilpsta ar nenukenčia asmenybė.

Išvada

Skrandžio skausmas po nemalonių susitikimų – dažnas ir natūralus streso pasireiškimo būdas. Tai vyksta dėl glaudaus emocijų, smegenų ir virškinimo sistemos ryšio. Paprasti streso valdymo būdai, sveika gyvensena ir emocinis raštingumas gali padėti sumažinti simptomus. Jei simptomai dažni ar intensyvūs, būtina kreiptis į specialistus. Rūpinkitės savo emocine ir fizine sveikata, nes šie du dalykai – neatskiriami.