Kodėl po streso skauda sąnarius

Ar kada nors pastebėjote, kad po įtemptos dienos ar patirto stipraus streso pradėjo skaudėti sąnarius? Nors dauguma žmonių sąnarių skausmus sieja su fiziniu nuovargiu, traumomis ar lėtinėmis ligomis, emocinis stresas taip pat gali turėti reikšmingą poveikį mūsų kūnui. Kodėl taip nutinka? Kokie biologiniai procesai sieja mūsų jausmus ir sąnarius? Šiame straipsnyje paaiškinsime, kokiais būdais stresas paveikia sąnarius, kuo šis skausmas skiriasi nuo kitų priežasčių ir kada verta sunerimti dėl savo sveikatos.

Kaip stresas gali paveikti sąnarius?

Stresas – tai natūrali organizmo reakcija į iššūkius ar grėsmę. Nors dažniausia streso požymiai siejami su emocine būsena (pvz., nerimu, įtampa), šis procesas apima visą organizmą. Patiriant stresą, kūnas aktyvina tam tikras biologines sistemas, kurios, ypač užsitęsus arba dažnai pasikartojant, gali paveikti ir sąnarių būklę.

Streso biologija: kas vyksta organizme?

Stiprus arba ilgalaikis psichologinis stresas suaktyvina „kovos arba bėgimo“ mechanizmą, kurį valdo simpatinė nervų sistema. Šio proceso metu į kraują išsiskiria streso hormonai – kortizolis ir adrenalinas. Jie paruošia kūną reaguoti ištikus pavojui: didina širdies ritmą, pakeičia kraujotaką, raumenyse sukelia įtampą. Ši raumenų įtampa dažnai pasireiškia ir aplink sąnarius, todėl jie gali pradėti skaudėti net be aiškios fizinės priežasties.

Imuninės sistemos pokyčiai ir uždegimas

Ilgalaikis stresas veikia ne tik nervų sistemą, bet ir imunitetą. Per didelis kortizolio kiekis ilgainiui gali mažinti organizmo gebėjimą kovoti su uždegimu. Kai kurie tyrimai rodo, kad stresas skatina uždegimo procesus, galinčius paveikti ne tik vidaus organus, bet ir sąnarius. Esant polinkiui į artritą ar kitas uždegimines ligas, sąnarių skausmai po streso gali paaštrėti, nes susilpnėjęs imunitetas silpniau kovoja su uždegimu.

Raumenų įtampa ir sąnarių apkrova

Psichologinė įtampa sukelia raumenų įsitempimą – dažniausiai kaklo, pečių, nugaros, bet neretai ir aplink sąnarius. Įtempti raumenys sukelia papildomą spaudimą sąnarių struktūroms, o laikui bėgant gali atsirasti skausmingų taškų, dar vadinamų miofasciniais „mazgais“. Tokie nuolatiniai raumenų įtempimai neleidžia sąnariams tinkamai atsipalaiduoti ir atsigauti, todėl po streso juntamas diskomfortas ar skausmas.

Kuo streso sąlygoti sąnarių skausmai išsiskiria iš kitų priežasčių?

Ne visi sąnarių skausmai yra susiję su stresu. Kaip juos atskirti nuo kitų sveikatos sutrikimų?

• Neturi tiesioginės fizinės priežasties: Žmonės dažnai pastebi sąnarių skausmus, kai nėra aiškios traumos, uždegiminės ligos ženklo ar fizinio persitempimo.
• Skausmas atsiranda ar paaštrėja po stresinių situacijų: Stebima aiški skausmo priklausomybė nuo emocinės būklės – simptomai dažnesni po įtemptų laikotarpių arba esant dideliam nerimui.
• Kinta kartu su nuotaika ir streso lygiu: Skausmo intensyvumas gali sumažėti atsipalaidavus, po poilsio ar sumažėjus įtampai.

Vis dėlto, jei sąnarių skausmas yra nuolatinis, stiprus, lydimas patinimo, paraudimo ar riboto judrumo, būtina kreiptis į gydytoją – tokiu atveju reikėtų atmesti rimtesnes ligas.

Ar stresas gali sukelti ilgalaikių sąnarių problemų?

Trumpalaikis stresas retai sukelia nuolatinių sąnarių pažeidimų, jei nėra kitų gretutinių ligų. Tačiau lėtinis stresas, kuris tęsiasi mėnesiais ar metais, didina uždegiminių procesų riziką, silpnina imunitetą, o raumenų įtempimas laikui bėgant gali pabloginti sąnarių struktūrą. Pastovus stresas taip pat siejamas su didesne lėtinių viso kūno skausmų, tokių kaip fibromialgija, rizika. Asmenys, sergantys sąnarių ligomis (pvz., reumatoidiniu artritu), gali pastebėti, kad streso laikotarpiai pablogina simptomus.

Dažniausi mitai apie stresą ir sąnarių skausmą

• „Sąnarių skausmus sukelia tik fizinis darbas arba amžius“. Net ir be fizinio krūvio sąnariai gali skaudėti dėl ilgalaikės emocinės įtampos ar psichologinio streso.
• „Jei skauda sąnarius, reikia mažiau judėti“. Judėjimas ir tinkami mankštos pratimai dažniausiai padeda mažinti raumenų įtampą ir sąnarių skausmą – ypač jei priežastis susijusi su stresu.
• „Psichologinis stresas nekinta fizinę sveikatą“. Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad stresas paveikia ne tik psichiką, bet ir įvairius organus, įskaitant raumenis ir sąnarius.

Kaip palengvinti sąnarių skausmus po streso?

Jei pastebite, kad sąnarių skausmas susijęs su stresu, išbandykite šiuos įrodymais pagrįstus sprendimus:

• Atsipalaidavimo technikos (gilus kvėpavimas, meditacija, progresyvus raumenų atpalaidavimas) gali mažinti raumenų įtampą ir palengvinti skausmą.
• Lengva mankšta ir mobilizacija – net trumpas pasivaikščiojimas ar tempimo pratimai gali pagerinti kraujotaką ir sumažinti raumenų spazmus aplink sąnarius.
• Reguliarus poilsis ir miegas padeda kūnui atsigauti, o miego trūkumas dažnai padidina jautrumą skausmui.
• Kreipimasis į psichikos sveikatos specialistą, jei jaučiate stiprią įtampą, nerimą ar depresines nuotaikas – psichologinis palaikymas gali sumažinti tiek emocinius, tiek fizinius simptomus.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Nors streso sąlygoti sąnarių skausmai dažniausiai nėra pavojingi, būtina pasitarti su gydytoju, jei:

• Skausmas tęsiasi ilgiau nei kelias savaites arba stipriai trukdo kasdienai.
• Atsiranda sąnarių patinimas, paraudimas, sustingimas, lydintys karščiavimo ar kitus sisteminius simptomus.
• Jaučiate stiprų silpnumą ar prarandate judrumą sąnaryje.

Tokie simptomai gali rodyti rimtesnes sąnarių ligas, kurioms reikalingas specialaus gydytojo dėmesys.

Išvada

Sąnarių skausmas po streso yra dažnesnis, nei galime pagalvoti, ir dažnai susijęs su mūsų kūno atsaku į emocinę įtampą. Nors tai dažniausiai nepavojinga, ilgalaikis stresas gali paaštrinti esamas sąnarių ar autoimunines ligas. Atsipalaidavimo metodai, subalansuotas judėjimas ir psichologinė pagalba gali padėti sumažinti šiuos simptomus. Jei abejojate ar stebite neįprastą skausmo pobūdį, svarbu kreiptis į gydytoją – jūsų sąnarių sveikata verta tinkamos priežiūros.