Kodėl po sunkių žinių norisi tiesiog užsimerkti

Kasdien mus pasiekia įvairios žinios: nuo džiugios informacijos iki netikėtų ar net skaudžių įvykių. Daugelis yra pastebėję, jog išgirdus sunkias naujienas norisi ne diskutuoti ar ieškoti sprendimų, bet tiesiog užsimerkti, atsiriboti nuo pasaulio. Kodėl taip nutinka? Ar tai fiziologinė, psichologinė ar tiesiog žmogiška reakcija? Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kodėl sunkių žinių akivaizdoje kyla noras „užsimerkti“, kas vyksta mūsų kūne ir prote, bei kaip su tuo tinkamai susidoroti.

Stresinė reakcija: organizmo apsaugos mechanizmas

Kūno ir proto santykinis užsidarymas

Stiprios emocijos, pavyzdžiui, baimė, liūdesys ar šokas, aktyvuoja natūralią mūsų kūno gynybinę reakciją, vadinamą „kovok arba bėk“ („fight or flight“). Kai išgirstame sunkią žinią, smegenų žievė (ypač priekinė smegenų žievės dalis) apdoroja emocinius signalus ir perduoda juos į migdolinį kūną (amygdala) – centrinį emocijų apdorojimo tašką. Šis vėliau siunčia signalą į hipotalamą, kuris pradeda hormonines ir fizines adaptacijas, tarp jų – adrenalino bei kortizolio išsiskyrimą.

Viena iš dažnų šio proceso pasekmių – noras atsiriboti, įskaitant ir fizinius veiksmus, kaip stipresnis mirksėjimas, akių užmerkimas ar net trumpalaikis nenoras matyti aplinką. Taip kūnas bando „sustabdyti“ nepageidaujamos informacijos srautą. Užuot puolęs spręsti ar reaguoti, protas pirmiausia bando apriboti emocijų perteklių. Tai yra savotiška autoapsauga, leidžianti neperdegti ir pradiniame šoko etape neprarasti vidinės pusiausvyros.

Skirtingos reakcijos individams

Nors dažniausiai minimas kovos arba bėgimo mechanizmas, šiuolaikinė neurologija išskiria ir trečią reakciją – „sustingimą“ (angl. freeze). Užsimerkimas gali būti būtent šio sustingimo simptomas, kai žmogus tarsi „sustingsta“ vietoje, blokuoja išorės dirgiklius, kad išliktų arba bent jau neprarastų vidinės kontrolės. Ši strategija ypač būdinga, kai situacija atrodo beviltiška arba grėsminga, bet tiesioginio veiksmo atlikti negalima.

Psichologinis atsiribojimas ir apsaugos funkcija

Suvokimo ribojimas ir informacijos apdorojimas

Gavus stiprią žinią – apie asmenines netektis, ligas ar globalias nelaimes – mūsų psichika gali pasirinkti informacijos slopinimą. Sąmoningai ar nesąmoningai „užsimerkdami“ stengiamės apriboti į mus sklindančius stimulus, kad turėtume laiko psichologiškai susitaikyti su netikėtumais.

Psichologai šį veiksmą vadina disociacija – procesas, kai žmogus nuošalyje laiko per sudėtingą ar skausmingą informaciją. Atrodo, lyg protas trumpam „užsidaro“, kad apdorotų įvykusią situaciją atsargiau, sluoksnis po sluoksnio, užuot viską iškart paleidus į sąmonę. Užsimerkimas, šiuo atveju, tampa ne sąmoningu vengimu, o saugos vožtuvu – taip leidžiama emocijoms nuslūgti.

Sociokultūriniai ir biologiniai pagrindai

Yra ir kitų priežasčių, kodėl tokia reakcija paplitusi. Mokslininkai pastebi, kad vaikai dažnai užsimerkia išgąsčio akimirkomis (pvz., stebėdami jiems baisius filmų siužetus). Suaugusieji išlaiko panašų atsaką ne tik dėl įpročio, bet ir dėl giluminio biologinio pagrindo: akių užmerkimas akimirksniu sumažina jutimų krūvį ir duoda signalą – „nereaguoti kol kas“. Todėl vakariečių kalbose netgi egzistuoja posakis „užmerk akis į blogybes“, nors šis elgesys būdingas visų kultūrų žmonėms.

Kas vyksta smegenyse ir emocijose?

Nervų sistemos veikla

Informacija suvokiama, apdorojama ir „praleidžiama“ per vadinamuosius emocijų centrus (pvz., migdolinį kūną ir pagumburį), o tai lemia, kiek stipriai ir kaip ilgai reaguosime. Akių užmerkimas gali sutrumpinti vizualinės informacijos apdorojimą, taip sumažinant ir emocinį krūvį, kol kūnas grįžta į balansą. Įdomu, kad netgi sąmoningas akių užmerkimas gali padėti susikaupti – nėra atsitiktinumas, jog meditacijos ar gilaus kvėpavimo metu žmonės dažnai užsimerkia.

Laikinas realybės atidėjimas

Psichologai pabrėžia, kad toks atsakas gali būti ir savotiškas „pauzės mygtukas“. Užsimerkimas ar žvilgsnio nusukimas trumpam atitolina emocijų šoką, leidžia pasiruošti arba priimti realybę palaipsniui. Tai ne silpnumo ženklas, o veikiau savaiminė organizmo išgyvenimo dalis.

Mitai apie užsimerkimo reakciją

• „Tai rodo silpnumą.“ – Priešingai, užsimerkimas dažnai yra natūralus, sveikas mechanizmas, leidžiantis apsaugoti save nuo emocinių perkrovų.
• „Taip galima išvengti problemos.“ – Tiesa ta, kad tai labai trumpalaikė priemonė. Realybė vis tiek grįžta, todėl emocijų slopinimas nėra ilgalaikis sprendimas.
• „Būtinai reikia apsimesti, kad viskas gerai.“ – Nerekomenduojama. Svarbu pripažinti emocijas, užuot jas slepiant.

Kaip tinkamai susidoroti su sunkiomis žiniomis?

Patikimi būdai susitvarkyti su emocijomis

• Priimkite emocijas. Leiskite sau jausti baimę, liūdesį ar net sumišimą – tai natūrali reakcija į stresą.
• Sąmoningai kvėpuokite ar trumpam užsimerkite. Jei reikia, skirkite minutę atsitraukimui – tai padės pergrupuoti mintis ir nusiraminti.
• Pasikalbėkite su artimu žmogumi arba psichologu. Bendravimas padeda išsklaidyti vidinę įtampą ir pamatyti situaciją kitu kampu.
• Venkite emocijų slopinimo ilgą laiką. Jei jaučiate, kad sunkios mintys užsibūna, verta ieškoti pagalbos ar aktyvių sprendimo būdų.
• Palaikykite rutiną. Paprastos, pažįstamos veiklos – sportas, pasivaikščiojimai, hobiai – padeda sugrįžti į pusiausvyrą.

Kada kreiptis pagalbos?

Jei po sunkių žinių per ilgai jaučiate emocinį nuovargį, miego sutrikimus, nenorą bendrauti ar gyvenimo džiaugsmo stoką, rekomenduojama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Ilgalaikis atsiribojimas ar emocijų slopinimas gali signalizuoti apie užsitęsusį stresą ar net depresijos pradžią.

Išvada

Užsimerkimas ar noras akimirksniu atsiriboti po sunkių žinių – natūrali kūno ir proto apsauginė reakcija. Šis mechanizmas leidžia mums išgyventi sunkias emocijas palaipsniui, apsaugoti nervų sistemą ir atgauti vidinę pusiausvyrą. Svarbu suprasti, kad toks atsakas nėra silpnumo ženklas, tačiau ilgai trunkantis emocinis atsiribojimas gali būti ženklas, jog reikia ieškoti papildomos pagalbos. Nuoseklus emocijų priėmimas ir tinkama savipriežiūra padės lengviau susitvarkyti su netikėtomis ar sunkiomis naujienomis.