Kodėl po svarbių sprendimų skauda pakaušį

Priėmus sudėtingą ar svarbų sprendimą daugelis žmonių pasijunta ne tik emociškai įsitempę, bet neretai taip pat ima skųstis galvos skausmais pakaušio srityje. Kodėl, atrodo, psichologinis krūvis taip tiesiogiai susijęs su fiziniais pojūčiais galvos srityje? Šis reiškinys ne toks retas, kaip galėtų pasirodyti, o jo priežastys dažnai glūdi mūsų organizmo sąveikoje tarp emocijų, nervų sistemos ir raumenų įtampos. Straipsnyje aptarsime, kodėl po svarbių sprendimų skauda pakaušį, kokie mechanizmai tai lemia ir kokių veiksmų galima imtis, siekiant sumažinti šį nemalonų simptomą.

Emocinis stresas ir galvos skausmai: kaip jie susiję?

Stresas yra natūrali organizmo reakcija į situacijas, kurios reikalauja papildomų pastangų ar sukelia įtampą. Sprendžiant svarbius klausimus, smegenyse aktyvuojasi streso hormonų – adrenalino ir kortizolio – gamyba. Šie hormonai padeda sutelkti dėmesį, mobilizuoti energijos rezervus, bet kartu jie veikia nervų sistemą ir raumenis.

Įtemptų emocijų fone gali pasireikšti vadinamieji įtampos tipo galvos skausmai (angl. tension-type headache). Tai dažniausia galvos skausmo forma, kurią patiria net iki 80 proc. suaugusiųjų bent kartą gyvenime. Šie skausmai dažnai lokalizuojasi pakaušio, smilkinių ar kaktos srityse. Jie susiję su raumenų, ypač aplink kaklą ir pakaušį, įsitempimu, kuris kyla reaguojant į emocinį stresą.

Kodėl pakaušis jautriausias po sprendimų?

Raumenų įtampa kaklo ir pakaušio srityje

Vienas pagrindinių galvos skausmo sukėlėjų po svarbių sprendimų – kaklo ir viršutinių nugaros raumenų įtampa. Sprendžiant sudėtingas situacijas, žmonės dažnai nesąmoningai įtempia kaklą, pečius ir žandikaulį. Pakaušio srityje yra daug smulkių raumenų, kurie jungia galvos kaukolę su kaklu. Jų įtampa gali sukelti nemalonų maudimą ar spaudimą pakaušio srityje.

Be to, ilgas sėdėjimas vienoje pozicijoje, ypač dirbant prie kompiuterio ar telefono svarbių sprendimų metu, gali dar labiau padidinti kaklo raumenų įtampą. Tai paaiškina, kodėl po įtemptų pokalbių, sunkių sprendimų ar ilgos koncentracijos pakaušio skausmas pasireiškia dažniau.

Nervų sistemos vaidmuo

Sprendimų priėmimas reikalauja didžiulės protinės energijos, kuri didina simpatinės nervų sistemos aktyvumą. Ši sistemos dalis dažnai vadinama „kovok arba bėk“ mechanizmu, kuris organizmą ruošia stresui. Nuo nuolatinio simpatinės sistemos aktyvumo kraujagyslės susiaurėja, raumenys įsitempia, didėja kraujospūdis.

Pakaušio srityje per stuburą eina daug nervų, kurie gali tapti jautresni esant įtampai. Ypač gali būti dirginamas didysis pakaušio nervas (nervus occipitalis major), ir tai lemia skausmo plitimą galvos užpakalinėje dalyje.

Stresas, asmeninės savybės ir skausmo rizika

Kas linkę jausti tokį skausmą dažniau?

Medicininių tyrimų duomenimis, pakaušio ar įtampos tipo galvos skausmai dažnesni žmonėms, kurie yra jautresni stresui, linkę nerimauti ar nuolat svarsto apie ateitį. Taip pat rizika išauga tiems, kurie prastai išmiega, mažai juda arba ilgai būna vienoje padėtyje (dažniausiai sėdi sustingę).

Genetiniai veiksniai taip pat gali nulemti didesnį jautrumą streso poveikiui ar skausmo intensyvumui. Dėl to kai kuriems asmenims pakaušio skausmas po svarbių sprendimų gali atsirasti dažniau ir būti stipresnis.

Kiti svarbūs veiksniai

• Kofeino vartojimas. Padidėjęs kavos kiekis streso metu gali stiprinti galvos skausmus, nes kofeinas veikia kraujagyslių tonusą.
• Skysčių trūkumas. Sprendimų metu žmonės dažnai pamiršta gerti vandenį, o dehidratacija yra žinomas galvos skausmo provokatorius.
• Netinkama laikysena. Įtempta kaklo arba nugaros laikysena, pvz., susikūprinus prie stalo ar monitoriaus, didina spaudimą kaklo raumenims.

Kaip sumažinti ar išvengti pakaušio skausmo po sprendimų?

Praktiniai patarimai

• Reguliarios pertraukos. Jei priimate sprendimus prie kompiuterio ar telefono, darykite pertraukėles kas 30–60 minučių, paeikite, atlikite tempimo pratimus kaklui ir pečiams.
• Kvėpavimo pratimai ir relaksacija. Gilaus kvėpavimo ar progresyvios raumenų relaksacijos technikos sumažina raumenų įtampą bei padeda nusiraminti.
• Pakankamas vandens kiekis. Gerkite pakankamai vandens, ypač jei jaučiate įtampą ar nerimą.
• Masažas arba šiltas kompresas. Masažuokite pakaušį, kaklą, pečius, arba uždėkite šiltą kompresą ant įtemptos vietos – tai sumažins spazmus.
• Konsultacija su specialistu. Jei galvos skausmai dažni, stiprūs ar atsiranda kartu su kitais neurologiniais simptomais, būtina kreiptis į gydytoją.

Mitai ir klaidingi įsitikinimai apie sprendimų priėmimo poveikį galvai

Viena iš paplitusių klaidų – manyti, kad galvą skaudėti gali tik dėl „perėjimo per didelį emocinį stresą“ arba „silpnos psichikos“. Tai nėra tiesa – galvos skausmai dažnai yra natūrali fiziologinė reakcija į užsitęsusį raumenų įtempimą ir nervų sistemos sudirginimą. Net ir fiziškai puikiai pasiruošusiems ar emociškai stipriems žmonėms normalu kartais jausti pakaušio skausmą po sudėtingų sprendimų.

Kitas mitas – manyti, kad išgėrus stiprios kavos ar analgetikų problema bus išspręsta. Nors trumpam skausmas gali sumažėti, ilgalaikėje perspektyvoje reikia spręsti pagrindinę priežastį – sumažinti raumenų ir psichologinę įtampą.

Kada verta sunerimti?

Paprastai įtampos tipo galvos skausmas nėra pavojingas ir praeina savaime arba pritaikius paprastas priemones. Tačiau jei skausmas pasireiškia staiga, kartu atsiranda pykinimas, regos sutrikimai, vėmimas ar rankų, kojų silpnumas, reikėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Tokie simptomai gali žymėti rimtesnes būkles – insultą, galvos smegenų navikus ar kitas neurologines ligas.

Išvados

Svarbių sprendimų priėmimas gali tapti rimtu iššūkiu ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai. Pakaušio skausmas dažniausiai pasireiškia dėl nervinės įtampos, raumenų spazmų, netinkamos laikysenos ar kitų su stresu susijusių veiksnių. Tinkamos atsipalaidavimo priemonės, laikysenos koregavimas ir sąmoningas poilsio laikas padeda išvengti ar sumažinti šį diskomfortą. Jei skausmas stiprus, dažnai kartojasi ar jį lydi kiti nerimą keliantys simptomai, verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.