Kodėl rauginta duona gali būti tinkamas pasirinkimas sergant dirgliosios žarnos sindromu

Jeigu stengiatės nevalgyti glitimo, kad palengvintumėte dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) simptomus, ir pasiilgote nuosavo duonos skonio, verta pasvarstyti apie raugintą duoną. Išskirtinė jos ypatybė – sudėtis ir gamybos būdas, dėl ko tokia duona gali būti nebloga alternatyva net ir jautresniam virškinimui. Panagrinėkime, kuo rauginta duona ypatinga žmonėms, turintiems DŽS, ir ar ji gali tapti sveikesniu pasirinkimu būtent jums.

Raugintos duonos gamybos ypatybės

Skirtingai nei įprasta duona, kuri kepama su pramoniniu mielių raugu, rauginta duona iškildinama naudojant natūralų raugą. Šiame rauge gausu natūralių laukinių mielių ir bakterijų, ypač laktobacilų, kurios nuo seno žinomos dėl savo teigiamo poveikio fermentacijos metu.

Duonos ruošimo procese laikas ir kantrybė leidžia raugo bakterijoms ir mielėms natūraliai skaidyti dalį angliavandenių. Ši fermentacija lemia duonos struktūrą, būdingą skonį ir gali sumažinti tam tikrų, jautresniems žarnynui nemalonių, junginių kiekį.

Kodėl rauginta duona gali tikti DŽS turintiems žmonėms

Pastaraisiais metais tyrimai atskleidė, kad tradicinis raugintos duonos kepimas leidžia sumažinti duonoje esančių fruktanų kiekį. Fruktanai priklauso FODMAP angliavandenių grupei, kuri dažnai provokuoja DŽS simptomus. Ilgas duonos kildinimas su natūraliu raugu leidžia šioms bakterijoms ir mielėms išskaidyti didelę dalį fruktanų, tad galutiniame produkte jų lieka mažiau.

Pavyzdžiui, vienos studijos metu nustatyta, kad iš speltos miltų kepta rauginta duona ir avižinė rauginta duona turi gerokai mažesnį FODMAP kiekį. Tai reiškia, kad tokios rūšies duona dažniau toleruojama žmonių, kurie jautrūs šioms medžiagoms. Tačiau verta žinoti, kad rauginta duona iš kviečių ar rugių paprastai išlieka turtinga FODMAP angliavandenių, tad ne visuomet būna saugi pasirinkusiesiems šį mitybos modelį.

Kada rauginta duona gali būti netinkama

Nors tradicinė rauginta duona kai kuriems DŽS turintiems asmenims gali tikti, yra situacijų, kai jos reikėtų vengti:

• Celiakija: Net speltos miltai, nors skamba kaip alternatyva, vis tiek yra kvietinis produktas. Dažnai avižinėse duonose taip pat galimas glitimo užterštumas, todėl celiakija sergantiems žmonėms rauginta duona nėra tinkama.
• Netinkamas duonos ruošimo būdas: Ne visos “raugintos” duonos, pirktos parduotuvėse, iš tikrųjų fermentuojamos naudojant natūralų raugą. Daugelis jų kepamos pridedant komercinių mielių, apeinant fermentaciją, todėl fruktanų kiekis tokioje duonoje nesumažėja.
• Grūdų ribojimas: Kai kuriems asmenims, kurie palaiko savijautą išbraukę visus grūdus iš raciono, bet kokio grūdinio produkto vartojimas gali vėl išprovokuoti nemalonius pojūčius.
• Individualus netoleravimas: Net jei mokslas rodo, kad rauginta duona toleruojama geriau, kiekvienas žmogus reaguoja skirtingai. Jei įtraukę raugintą duoną į mitybą pajutote simptomus, verta ją vėl išbraukti iš valgiaraščio.

Praktiški patarimai renkantis raugintą duoną

• Rinkitės duoną iš speltos ar avižų, jei laikotės mažai FODMAP turinčios dietos.
• Ieškokite tikros, ilgai brandintos, o ne “greitai raugintos” duonos – tada fermentacijos teikiama nauda bus didžiausia.
• Visada stebėkite savo organizmo reakciją ir nepersistenkite su kiekiu.

Apibendrinant, rauginta duona gali būti vienas geriausių pasirinkimų trokštantiems natūralaus, sodraus skonio ir lengvesnės duonos alternatyvos DŽS atveju. Tačiau pravartu visada atsižvelgti į savo sveikatos būklę ir kūno atsaką, rinktis išskirtinai tradiciniu būdu brandintą produktą bei pasitarti su specialistu dėl didesnių pokyčių mityboje.