Kodėl skauda skrandį po nemalonių žinių

Stiprios emocijos dažnai daro įtaką mūsų fizinei savijautai. Gavę nemalonias žinias, daugelis žmonių patiria ne tik psichologinį stresą, bet ir įvairius kūno simptomus – ypač skrandyje. Skausmas arba diskomfortas pilvo srityje po blogų naujienų yra daug dažnesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kodėl tokie pojūčiai atsiranda, ką apie tai sako mokslas ir kaip galima sau padėti – šiuos klausimus aptarsime šiame straipsnyje.

Kaip emocijos veikia virškinimo sistemą

Ryšys tarp smegenų ir virškinimo trakto

Žmogaus virškinimo sistema glaudžiai susijusi su centrine nervų sistema. Šį ryšį apibūdina terminas „žarnyno-smegenų ašis“ (angl. gut-brain axis). Tai dvipusis komunikacijos kelias tarp žarnyno ir smegenų, kuris naudoja hormonus, neurotransmiterius ir nervinius įvairius signalus. Įtemptos emocijos, tokios kaip stresas, baimė ar netikėtumas, aktyvuoja šią ašį bei sukelia įvairias fiziologines reakcijas skrandyje bei žarnyne.

Kodėl po nemalonių naujienų atsiranda skrandžio skausmas?

Gavęs stiprų emocinį impulsą, mūsų organizmas linkęs įjungti „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakciją. Ši gynybinė mechanizmas aktyvina simpatinę nervų sistemą, organizme padidinamas adrenalino ir kortizolio – streso hormonų – išsiskyrimas. Dėl to kraujotaka perskirstoma: kraujas nukreipiamas į raumenis ir širdį, o vidaus organų, įskaitant virškinimo sistemą, aprūpinimas sumažėja. Tokios sąlygos gali sukelti:

• spazmus ar raumenų įsitempimą skrandyje
• virškinimo sulčių išsiskyrimo pakitimus
• acidozės ar rūgšties pertekliaus pojūtį
• judrumo (peristaltikos) pokyčius, priverčiančius skrandį „susitraukti“

Rezultatas – įvairūs pojūčiai: sunkumas, „gniužulas“, diegliai ar net pykinimas. Ilgainiui, jei stresas ar stiprios emocijos kartojasi dažnai, gali vystytis tokios būklės kaip dirgliosios žarnos sindromas ar funkcinė dispepsija.

Moksliniais tyrimais pagrįsti faktai

Streso ir virškinamojo trakto sąsajos

Medicininiuose tyrimuose nuolat akcentuojama nervinės sistemos įtaka virškinimui. 2014 m. žurnale „World Journal of Gastroenterology” publikuotas tyrimas pabrėžia: per stiprų stresą ilgėja ar sutrumpėja skrandžio išsituštinimo laikas, todėl gali pasireikšti skausmas, rėmuo ar net pilvo pūtimas. Žarnyno nervų sistema vadinama antrąja žmogaus smegenų sistema, nes joje yra daugiau nei 100 milijonų nervinių ląstelių. Būtent jų dėka emociniai dirgikliai taip greitai „persiduoda“ į kūną.

Biologiniai mechanizmai

Stresas keičia signalų perdavimą žarnyno ir smegenų ašyje. Tokie neurotransmiteriai kaip serotoninas, kuris reguliuoja ne tik nuotaiką, bet ir žarnyną, tampa labai aktyvūs. Dėl to skrandžio ir žarnyno raumenys gali spazmuoti intensyviau, o gleivinė – tapti jautresnė. Taip paaiškinamas netikėtas, lyg iš niekur, atsirandantis pilvo skausmas po nemalonių naujienų, konfliktų ar emocinių sukrėtimų.

Dažniausiai pasireiškiantys simptomai

• „Gniužulo“ pojūtis viršutinėje pilvo dalyje
• Skausmas ar maudimas po krūtinkauliu
• Pykinimas, o kai kuriais atvejais – vėmimas
• Pilvo pūtimas ar „susisukimo“ jausmas
• Mažesnis noras valgyti, apetito netekimas

Dažniausiai šie pojūčiai yra laikini: jiems praėjus arba emocijoms aprimstant, skrandžio veikla palaipsniui normalizuojasi.

Mitai ir tikrovė apie stresą bei skrandžio veiklą

Ar stresas gali sukelti opą?

Vienas populiariausių mitų – kad stresas tiesiogiai sukelia skrandžio opas. Iš tiesų, pagrindinė opų priežastis yra Helicobacter pylori bakterija ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas. Vis dėlto stiprus, užsitęsęs stresas gali padidinti rūgštingumą bei sumažinti gleivinės apsauginį barjerą, todėl opos rizika išauga, ypač jei esama kitų rizikos faktorių. Tačiau vien tik nemalonios naujienos ar kasdienis stresas opų paprastai nesukelia.

Pavojus ilgalaikėje perspektyvoje

Vienkartinis skrandžio skausmas po streso dažniausiai nėra pavojingas. Tačiau jei simptomai kartojasi ar stiprėja, būtina pasikalbėti su gydytoju, nes tai gali būti lėtinio streso, nerimo sutrikimų ar organinių virškinimo ligų ženklas.

Kaip sau padėti?

Paprasčiausi metodai

• Gilus kvėpavimas ir dėmesingas atida (mindfulness) mažina autonominės nervų sistemos reakciją
• Trumpa meditacija ar vizualizacija padeda sumažinti skrandžio raumenų įtampą
• Nesistenkite iš karto valgyti ar gerti daug kavos: verčiau palaukite, kol emocijos nuslūgs
• Užsiimkite lengva fizine veikla – pvz., pasivaikščiojimu lauke

Ilgalaikiai sprendimai

Jei dažnai jaučiate skrandžio skausmą po emocinių išgyvenimų ar ryte jaučiate stresą, galite:

• reguliariai užsiimti relaksacijos pratimais (joga, meditacija)
• aštrų ar sunkų maistą pakeisti lengviau virškinamu
• dalintis išgyvenimais su artimaisiais ar specialistais
• stebėti kokie įvykiai ar mintys dažniausiai provokuoja simptomus, ir, jei reikia, kreiptis psichoterapeuto pagalbos

Kada svarbu kreiptis į gydytoją?

Jei skausmas trunka ilgiau nei kelias dienas, ypač jei jį lydi karščiavimas, vėmimas, kraujas išmatose ar stiprus silpnumas – būtina pasikonsultuoti su medikais. Tokie simptomai gali signalizuoti ne tik apie emocines problemas, bet ir apie rimtą organinę ligą.

Santrauka

Skausmas skrandyje po nemalonių žinių – normalus žmogaus organizmo atsakas į stresą. Šį reiškinį lemia sudėtingas nervinės bei virškinimo sistemos bendradarbiavimas. Daugeliu atvejų simptomai būna laikini, nesukelia pavojingų pasekmių ir praeina sumažinus stresą. Tačiau ilgalaikis ar stiprus skausmas reikalauja dėmesio – neatidėliokite profesionalios konsultacijos, jei simptomai įkyrūs ar kartu pasireiškia nerimą keliantys požymiai. Rūpinimasis emocine sveikata ir streso valdymas padės apsaugoti ne tik psichiką, bet ir skrandį.