Kodėl staiga atsiranda žagsulys be aiškios priežasties

Netikėtai prasidėjęs žagsulys – pažįstamas ir dažnai trikdantis reiškinys, kuris neretai sukelia daugiau klausimų nei atsakymų. Daugelį stebina, kad šis nevalingas refleksas gali pasireikšti be aiškios priežasties: nei persivalgėte, nei gėrėte gazuotų gėrimų, nei patyrėte stresą. Kodėl taip nutinka? Kada žagsulys pavojingas ir kada – tiesiog laikinas, nekaltas nemalonumas? Šiame straipsnyje aptariame, kodėl žmogų kartais ištinka staigus žagsulys, kokios galimos priežastys, kaip sau padėti bei kokius mitus apie žagsulį reikėtų pamiršti.

Kas yra žagsulys ir ką apie jį žinome?

Žagsulys (lot. singultus) – refleksinis, nevalingas diafragmos (pagrindinio kvėpavimo raumens) susitraukimas, kuris staigiai užveria balso stygas ir sukelia būdingą garsą. Dauguma žmonių žagsulį patiria kelis ar keliolika kartų per metus, dažniausiai trumpai ir be žalos sveikatai. Kol kas mokslas neturi vienareikšmiško atsakymo, kodėl apskritai egzistuoja toks refleksas, nors, anot kai kurių hipotezių, žagsulys gali būti pasenęs evoliucinis likutis, siejamas su kvėpavimo raumenų lavinimu ankstyvose vystymosi stadijose.

Galimos staigaus žagsulio priežastys

1. Refleksinės, fiziologinės priežastys

Neretai žmogus pradeda žagsėti akis nemirktelėjęs dėl visiškai natūralių priežasčių, susijusių su kasdienine kūno veikla:

• Greitas valgymas ar gėrimas – net jei pats to nepastebite, netikslus praryjamo oro kiekio reguliavimas gali sudirginti diafragmos nervus.
• Šalti ar labai karšti maisto produktai – ryškūs temperatūrų svyravimai suaktyvina refleksinius nervinius lankus.
• Persivalgymas, dideli gurkšniai gėrimų – dėl staigiai išsiplėtusio skrandžio padidėja spaudimas diafragmai.
• Emocinės reakcijos: stresas, netikėtumas – stiprios emocijos gali sukelti refleksinius kvėpavimo pokyčius.

Visgi daugybė žmonių patiria žagsulį be jokios aiškios anksčiau paminėtos priežasties. Tokiais atvejais sakoma, kad žagsulys yra idiopatinis – atsiradęs iš niekur.

2. Neaiškios kilmės – „iš niekur” atsirandantis žagsulys

Žagsulio mechanizmas slypi sudėtinguose autonominės nervų sistemos procesuose. Jį valdo vadinamasis „žagsulio lankas”, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka klajoklinis (vagus) nervas ir kvėpavimo raumenys. Gali būti, kad nedideli, net nesąmoningai pajuntami nervų ląstelių sudirginimai ar receptorių jautrumas sukelia žagsulį net ir be akivaizdžių provokuojančių faktorių. Pavyzdžiui:

• Trumpalaikiai, menkaverčiai streso šuoliai, net jei pats žmogus to nejaučia
• Oro slėgio, drėgmės pokyčiai ar staigi temperatūros kaita
• Lengvas virškinamojo trakto dirginimas dėl žarnyno judėjimo
• Laikini kvėpavimo raumenų ar jų inervacijos pokyčiai

Būtent dėl tokio mechanizmo žagsulys dažnai užklumpa „iš niekur” ir dažniausiai, be jokių papildomų simptomų, nesukelia ilgalaikės žalos sveikatai.

Kada žagsulys gali būti pavojingas?

Nors 90% žagsulio atvejų yra trumpalaikiai ir nepavojingi, kartais jis gali būti rimtesnių sveikatos nusiskundimų arba net ligų signalas. Dėl to būtina atkreipti dėmesį į kai kuriuos žagsulio požymius ir paciento būklę:

• Žagsulys tęsiasi ilgiau nei 48 valandas
• Kartu pasireiškia sunkus rijimas, dusulys, skausmas krūtinėje, sunku nuryti seiles
• Atsiranda pykina, vemiama, išberia, svaigsta galva, be aiškios priežasties kyla temperatūra, sutrinka kalba
• Žagsulys pasikartoja dažnai, be pertraukų, ir trukdo kasdieninei veiklai ar miegui

Tokia žagsulio forma gali būti susijusi su neurologiniais sutrikimais, virškinimo ar kvėpavimo sistemos ligomis, inkstų ar kepenų veiklos sutrikimu. Jei žagsulys užsitęsia arba jį lydi neraminantys požymiai, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Ką daryti, jei žagsulys užklumpa netikėtai?

Paprasčiausi būdai palengvinti žagsulį

• Sulaikykite kvėpavimą – keletą sekundžių nesusidaręs deguonies trūkumas gali sumažinti diafragmos jautrumą.
• Išgerkite stiklinę vandens mažais gurkšneliais – šis veiksmas stimuliuoja kvėpavimo ir rijimo judesių koordinaciją.
• Pakeiskite kūno padėtį – atsisėskite, pasilenkite į priekį arba atsistokite.
• Užsikimškite ausis ar nosį kelioms sekundėms – taip galite paveikti klajoklinio nervo jautrumą.

Nors nei vienas liaudiškas būdas nėra moksliškai įrodytas kaip universalus sprendimas, dažniausiai šie paprasti metodai padeda „persijungti” diafragmai ir žagsulys praeina savaime. Tiesa, nedarykite žagsulio malšinimo pavojingų eksperimentų, kaip ilgalaikis kvėpavimo sulaikymas ar ryškių dirgiklių taikymas – tai gali būti pavojinga sveikatai.

Žagsulys: mitai ir faktai

• „Žagsulys – ligos požymis”? Retais atvejais – taip, bet 90% atvejų tai visiškai nepavojingas reiškinys be ilgalaikių pasekmių.
• „Kažkas prisimena tave žagsint”: liaudiškas posakis neturi mokslinio pagrindo. Tai tik atsitiktinumas.
• „Padeda tik drastiškos priemonės”: iš tiesų dauguma žagsulio epizodų praeina savaime, net be jokio įsikišimo.
• „Žagsulys reiškia, kad trūksta vitaminų”: duomenų apie žagsulio ryšį su vitaminų trūkumu moksle nėra.

Kada verta sunerimti?

Nors dažniausiai žagsulys neužsibūna ir neturi didelės įtakos sveikatai, jei jis tęsiasi daugiau nei 48 valandas, pasikartoja dažnai ar jį lydi kiti sveikatos nusiskundimai, būtina kreiptis į gydytoją. Būtina išsiaiškinti, ar nėra lėtinės (pvz., neurologinės, onkologinės ar medžiagų apykaitos) ligos požymių.

Išvados

Netikėtai atsirandantis žagsulys dažniausiai yra laikinas, nekenksmingas refleksas, susijęs su diafragmos ir ją įnervuojančių nervų jautrumu. Jis gali prasidėti be aiškios priežasties – dažnai net nesuvokiate, kas galėjo jį sukelti. Praktiškai visais atvejais žagsulys liaujasi savaime, vos po kelių minučių ar valandos. Tik jei žagsulys užsitęsia, dažnai kartojasi ar kyla įtarimų dėl rimtesnės priežasties – laikas pagalvoti apie apsilankymą pas specialistą.