Kodėl sunku nuryti, kai jaučiatės nesuprastas

Ar kada nors pastebėjote, kad sunku nuryti maistą ar seiles, kai jaučiatės emociškai įtempti – ypač tada, kai jaučiate, kad jūsų nesupranta kiti? Nors ši būsena dažnai laikoma tik emociniu išgyvenimu, mūsų kūnas į ją reaguoja gana realiai. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl emociniai sunkumai, tokie kaip nesupratimo jausmas, gali paveikti mūsų gebėjimą nuryti, kokie procesai vyksta organizme ir kaip su šiais pojūčiais tvarkytis kasdienybėje.

Kas nutinka, kai jaučiamės nesuprasti?

Nesupratimo jausmas gali kilti įvairiose socialinėse situacijose – artimuose santykiuose, darbe ar net bendraujant su nepažįstamais žmonėmis. Tokiais momentais daugelis patiria vidinį įtampą, liūdesį ar net pyktį. Reaguodamas į šias emocijas, organizmas aktyvuoja streso mechanizmus, kurie veikia ne tik nuotaiką, bet ir fizinius pojūčius. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių – sunkumas nuryti.

Emocijas kūnas „perskaito“ fiziškai

Mūsų nervų sistema labai glaudžiai susijusi su virškinimo bei kvėpavimo sistemomis. Esant stiprioms emocijoms, ypač stresui ar nusivylimui, aktyvuojama vadinamoji „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakcija. Tokia organizmo būsena dažnai pasireiškia įsitempusiais raumenimis, pagreitėjusiu širdies plakimu ir seilėtekio sumažėjimu, o tai tiesiogiai veikia rijimą.

Kodėl stresas ir įtampa sukelia rijimo sunkumus?

Stresinėse situacijose mūsų smegenys siunčia signalus raumenims – ne tik tiems, kurie atsakingi už rankų ar kojų judesius, bet ir tiems, kurie valdo gerklės bei ryklės sritį. Šie raumenys gali įsitempti refleksiškai, net jei mes to nepastebime.

• Raumenų spazmai: Emocinė įtampa skatina kaklo, gerklės ir ryklės raumenų įtampą, dėl kurios gali atsirasti jausmas, lyg kažkas užstrigo gerklėje.
• Seilių trūkumas: Didelis stresas sumažina seilių išsiskyrimą, todėl burnoje jaučiama sausra, o kiekvienas rijimas tampa nemalonus ar sunkus.
• Virškinimo sulėtėjimas: Nerimas ir stresas slopina virškinamojo trakto veiklą, taigi rijimas irgi tampa lėtesnis bei sunkesnis.

Psichosomatinis „gumulas gerklėje“

Vienas dažniausių šio proceso simptomų yra vadinamasis „globus pharyngeus“, arba „gumulas gerklėje“. Nors nėra jokios realios fizinės kliūties, žmogus jaučia, lyg būtų sunku praryti ar net kvėpuoti. Ši būsena dažnai susijusi su stipriu nesupratimo, nerimo ar liūdesio išgyvenimu.

Kaip atskirti, ar tai psichologinis, ar medicininis sutrikimas?

Ne visuomet sunku nuryti tik dėl streso ar emocinių priežasčių. Kartais tai gali būti rimtų sveikatos sutrikimų požymis, pavyzdžiui, gastroezofaginio refliukso, skydliaukės problemų ar net neurologinių ligų simptomas. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius:

• Pojūčiai atsiranda tik streso metu arba stipriai sumažėja atsipalaidavus.
• Nėra kitų simptomų – skausmo, pasunkėjusio kvėpavimo ar kraujo pėdsakų seilėse.
• Valgant skystą ar minkštą maistą, rijimas tampa lengvesnis.

Jei sunkumai ryjant atsiranda staiga, išlieka ilgą laiką ar juos lydi kiti minėti simptomai, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Kokie psichologiniai veiksniai paaštrina sunkumus ryjant?

Jausmas, kad mūsų nesupranta, sukelia didesnį vidinį konfliktą ir ilgalaikę įtampą. Tokios būsenos ilgainiui gali iššaukti lėtinius nerimo sutrikimus arba depresijos simptomus, kurių vienas iš pasireiškimų būna fizinis diskomfortas, įskaitant ir rijimo problemas.

Emocinė izoliacija ir savęs nuvertinimas

Nuolatinis nesupratimo pojūtis dažnai veda prie socialinės izoliacijos, savivertės trūkumo ir padidėjusio streso fone. Tai sukelia ilgalaikius simptomus, kuriuos organizmas išreiškia per įvairius sveikatos sutrikimus. Rijimo sunkumai šiuo atveju tampa emocinių problemų „atsispindėjimu“ kūne.

Mitų paneigimas apie rijimo sunkumus dėl emocijų

• Mitas: „Jei sunku nuryti, vadinasi, sergu rimta liga“. – Dažnai tai tėra laikina nervinė reakcija. Tačiau jei simptomai užsitęsia ar didėja, svarbu pasitarti su gydytoju.
• Mitas: „Negalima jausti fizinių simptomų dėl streso“. – Priešingai, emocinė būsena stipriai paveikia visą mūsų kūną.
• Mitas: „Pakanka tik nusiraminti ir viskas praeis“. – Nors ramybė padeda, ilgalaikis neišspręstas stresas reikalauja daugiau dėmesio ir kartais – psichologo pagalbos.

Ką daryti, kai sunku nuryti dėl emocinės įtampos?

Patarimai kasdienai

• Atpažinkite emocijas: Sąmoningas dėmesys savo jausmams padeda sumažinti įtampą. Skirkite laiko įvardinti, kas jus vargina ar skaudina.
• Kvėpavimo pratimai: Lėti, gilūs kvėpavimai sumažina bendrą raumenų įtampą ir palengvina rijimo procesą.
• Šiltas gėrimas: Arbata ar šiltas vanduo atpalaiduoja gerklės raumenis ir sušvelnina sausumą burnoje.
• Bendravimas: Atviras pokalbis su artimu žmogumi apie tai, kaip jaučiatės, dažnai padeda sumažinti vidinę įtampą ir atkurti abipusį supratimą.
• Judėjimas: Trumpas pasivaikščiojimas ar tempimo mankšta sumažina kūno ir psichikos stresą.

Kada kreiptis pagalbos?

Jei rijimo sunkumai kartojasi, trunka ilgiau nei kelias dienas ar tampa labai intensyvūs, būtina pasitarti su šeimos gydytoju. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į emocinę būklę – kartais sunkus laikotarpis gyvenime reikalauja psichologo ar psichoterapeuto pagalbos.

Išvados: ryšys tarp emocijų ir kūno stipresnis, nei manome

Sunkumas nuryti, kai jaučiatės nesuprastas, – labai dažnas ir visiškai natūralus kūno atsakas į stiprią emocinę įtampą. Kūnas ir psichika veikia tarsi viena sistema, todėl emocinis diskomfortas neišvengiamai paveikia ir fizinę savijautą. Atpažinę ir pripažinę savo jausmus, galime padėti sau tiek emociniu, tiek fiziniu lygmeniu. Jei šis pojūtis nepraeina ar kelia nerimą, svarbu laiku kreiptis pagalbos – rūpinimasis savo sveikata prasideda nuo atidus klausymo savo kūno ir minčių.