Kodėl verkiate be aiškios priežasties ir kada kreiptis pagalbos

Be priežasties užplūstantis verksmas yra dažnas reiškinys, lydintis nuotaikos svyravimus, hormoninius pokyčius ar psichologinį nuovargį. Kartais jis rodo stresą, nemigą, hormonų kaitą, o kai kuriais atvejais – rimtesnes sveikatos problemas, tokias kaip depresija, nerimo ar bipolinis sutrikimas. Rečiau priežastis gali būti ir tam tikri fiziniai sveikatos sutrikimai – pavyzdžiui, galvos traumos ar insultas.

Kodėl gali pasireikšti verksmas be aiškios priežasties

Pajusti staigų norą verkti – ypač jei tam nėra akivaizdžios priežasties – gali bet kas. Tokį elgesį dažnai lemia įvairūs veiksniai: emociniai išgyvenimai, nervinė įtampa, taip pat hormoniniai pokyčiai.

• Staiga atsiradęs verksmas gali būti ženklas, kad organizmas ar emocijos reaguoja į stresą arba nuovargį.
• Hormonų lygio svyravimai dažnai daro tiesioginę įtaką emocijoms – ypač nėštumo metu, prieš menstruacijas ar menopauzės laikotarpiu.
• Kai kuriuos žmones verkti išprovokuoja lėtinės ligos, neurologiniai sutrikimai, taip pat vaistai ar jų nutraukimas.

Depresija ir jos poveikis

Depresija neretai pasireiškia ne tik liūdesiu, bet ir kitais požymiais – motyvacijos trūkumu, nemiga ar sunkumu susikaupti. Žmogų gali nuolat lydėti nuovargis, pasikeitęs apetitas ar net fizinis skausmas. Dažnai depresijos metu verksmo epizodai tampa dažnesni ar atrodo nepaaiškinami.

Gedulas – natūrali žmogaus reakcija, kartais labai panaši į depresijos požymius. Visgi skirtumas tas, kad gedulas dažniausiai nesukelia stipraus beviltiškumo jausmo ar minčių apie savižudybę. Sudėtingesnis ar užsitęsęs gedėjimas gali persipinti su depresija.

Nerimas ir emocinis perteklius

Žmonės, kuriuos kamuoja nerimo sutrikimai, dažnai patiria sustiprintą emocinę įtampą, o net ir menki išgyvenimai gali nulemti verksmą. Neretai intensyvių išgyvenimų ar nuolatinės įtampos metu žmogus jaučiasi bejėgis, todėl verkti gali atrodyti kaip natūrali reakcija į spaudimą.

Bipolinis sutrikimas ir nuotaikų svyravimai

Bipolinį sutrikimą išgyvenantys asmenys patiria tiek nuotaikos pakilimus, tiek depresinius epizodus. Šių nuotaikų svyravimų metu emocijų proveržiai – tarp jų ir nekontroliuojamas verksmas – yra įprasti.

• Vienais atvejais vyrauja ryškios pakilios nuotaikos ir aktyvumas (manijos epizodai),
• Kitu laikotarpiu – gili depresija ar emocinis išsekimas. Dalis žmonių susiduria su mišriais epizodais, kai šalia manijos pasireiškia ir depresijos simptomai.

Hormonų įtaka emocijoms ir verksmui

Hormoniniai pokyčiai gali lemti padidėjusį jautrumą ir polinkį verkti. Tai būdinga nėštumui, pogimdyviniam periodui, taip pat menstruaciniam ciklui. Ypač prieš menstruacijas kai kurie žmonės patiria emocijų antplūdį, atsiranda stiprus potraukis verkti, nuotaikų kaitos, įvairūs nemalonūs pojūčiai.

Toks elgesys gali būti susijęs su priešmenstruacinio disforinio sutrikimo pasireiškimu – tuomet be verksmo dažnai juntami nuotaikų svyravimai, nerimas, apetito ar bendros savijautos pakitimai. Šie simptomai paprastai praeina prasidėjus menstruacijoms.

Nervų sistemos ligos ir nekontroliuojamas verkimas

Kai kurių neurologinių ligų metu, pavyzdžiui, esant pseudobulbariniam sindromui, žmogus gali patirti nekontroliuojamą, staigų verksmą ar juoką. Toks elgesys gali būti susijęs su:

• Galvos smegenų traumomis ar augliais
• Parkinsono liga, skleroze ar demencija
• Insultu ar kitomis neurologinėmis būklėmis

Esant šiam sindromui, emocijos gali keistis staiga – žmogus gali be aiškios priežasties pradėti verkti ar net supykti. Panašūs epizodai pasitaiko ir sergant kai kuriomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, ypač kai svyruoja cukraus kiekis kraujyje.

Vaistų įtaka emocijoms

Kai kurie vaistai gali sukelti emocinius proveržius – ypatingai staigaus verksmo epizodus. Tai dažnai pastebima po narkozės ar tam tikrų neurologinių preparatų vartojimo, ypač nutraukus antidepresantus. Emociniai svyravimai neretai būdingi nutraukus ar keičiant vaistų dozes.

Stresas, nuovargis ir jų pasekmės

Kai kasdienybėje daug įtampos ar trūksta poilsio, emocinė įtampa kartais „prasimuša“ ašaromis. Tyrimai rodo, kad verksmas gali būti natūralus saviraminimo mechanizmas – nors jis trumpam sumažina širdies ritmą ar atpalaiduoja kvėpavimą, tačiau ne visada padeda realiai sumažinti streso hormonus ar tapti atsparesniems neigiamoms patirtims.

• Dažnai verksmą sukelia vienišumas, bejėgiškumo jausmas, emocinė perkrova ar net stiprios teigiamos emocijos.
• Kartais ašaras išprovokuoja meno kūriniai, filmai, muzika ar skaitytos knygos.

Pagalbos būdai ir būklės valdymas

Jei pastebite, kad verkiate dažnai, stipriai ar tai pradeda trukdyti kasdienybei, verta pasitarti su sveikatos ar psichikos sveikatos specialistu. Priemonių gali būti įvairių – nuo psichoterapijos ir vaistų iki palaikymo grupių ar gyvenimo būdo pakeitimų.

• Pagalba gali būti individuali psichoterapija ar kitos „kalbėjimosi“ terapijos,
• Veiksmingai taikomi vaistai ar neuroterapijos metodai,
• Papildomos priemonės – dėmesingumo, meditacijos praktikos, fizinis aktyvumas.

Kartais geriausią rezultatą duoda kelių būdų derinimas – leiskite specialistui parinkti jums tinkamiausią pagalbos kelią.

Kopijuoti su emocijomis ir verksmu

Ieškant sprendimų, gali padėti paprasti kasdieniai pokyčiai:

• Pasidalinti savo būkle su artimaisiais – aplinkiniams aiškiau, kaip atrodo verksmo epizodai.
• Stengtis laiku pailsėti, skirti laiko mylimai veiklai ar poilsiui.
• Išmokti nukreipti dėmesį ar pakeisti aplinką, kai jaučiate artėjantį emocijų protrūkį.
• Atliekant kvėpavimo pratimus ar keičiat laikyseną, dažnai pavyksta geriau suvaldyti stipresnę emocinę bangą.
• Mokytis sakyti „ne“ – ypač jei jaučiate, kad esate pervargę ar negalite prisiimti daugiau įsipareigojimų.

Esminės įžvalgos

Dažnas, staigus verksmas gali būti susijęs su hormonų svyravimais, lėtinėmis ligomis, emociniu ar fiziniu išsekimu, taip pat su kai kurių vaistų vartojimu ar nutraukimu. Daugeliu atvejų atsiradusias emocines būsenas galima sušvelninti, keičiant gyvenimo būdą, atrandant tinkamiausias savipagalbos strategijas arba kreipiantis profesionalios pagalbos.