Kodėl viena kūno pusė jautresnė nei kita – neurologų įžvalgos

Ar pastebėjote, kad viena kūno pusė atrodo jautresnė nei kita? Galbūt lengviau dirginate vieną ranką arba pastebite, kad nemalonūs pojūčiai ar skausmas dažniau kyla būtent kairėje ar dešinėje pusėje. Tokie pojūčiai gali sukelti nerimą, versti ieškoti ligos požymių ar paaiškinimų. Neurologų tyrimai ir klinikinė praktika parodė, jog šis reiškinys retai yra atsitiktinis. Išnagrinėsime, kodėl viena kūno pusė gali tapti jautresnė už kitą, kokios priežastys glaudžiai susijusios su smegenų, nervų sistemos ir psichologiniais veiksniais, kada verta sunerimti bei kaip į tai reaguoti.

Kūno pusės jautrumas: kaip jį lemia nervų sistema

Kiekvieno žmogaus nervų sistemos organizacija yra išskirtinė, tačiau esama universalių principų, kurie paaiškina, kodėl viena kūno pusė dažnai būna jautresnė. Centrinė nervų sistema (smegenys ir nugaros smegenys) ir periferinė nervų sistema dirba kartu, kad perduotų ir apdorotų pojūčius, tokius kaip skausmas, lietimas, temperatūra, vibracija. Šis procesas itin sudėtingas, todėl bet koks netolygumas ar patologija gali nulemti, kad pojūčiai kartais tampa asimetriški.

Kairės ir dešinės kūno pusės – neurologinė simetrija

Dauguma nervų kelių žmogaus organizme yra simetriški – t.y., kairioji smegenų pusrutulio dalis valdo dešiniąją kūno pusę, o dešinioji – kairiąją. Nepaisant to, jutiminiai signalai kartais perduodami nevienodai dėl anatominių skirtumų, nedidelių nervų takų defektų ar individualių genetinių ypatumų. Mokslininkai pastebi, kad net ir visiškai sveiki žmonės gali patirti subtilius pojūčių skirtumus tarp pusių, daugiausia dėl natūralios mūsų nervų sistemos asimetrijos.

Nervų takų kryžmė: kaip smegenys apdoroja pojūčius

Kai nerviniai impulsai, kylantys nuo odos, raumenų ar vidaus organų, patenka į nugaros smegenis, jie dažnai kryžiuojasi į priešingą kūno pusę ir tik tada pasiekia priešingos pusrutulio smegenų žievę. Ši “kryžmė” lemia, kodėl, pavyzdžiui, smegenų trauma dešinėje pusėje gali sukelti jautrumo praradimą ar dilgčiojimą kairioje kūno pusėje, ir atvirkščiai.

Fiziologinės priežastys: kodėl viena pusė kartais jautresnė

Yra keletas gana dažnų biologinių priežasčių, kurios paaiškina fizinius skirtumus tarp kairės ir dešinės kūno pusės. Neurologai šias priežastis dažniausiai suskirsto į tris grupes: anatomines ypatybes, nervinių skaidulų funkcionalumą, bei mikrotraumas ar ligų poveikį.

Natūralūs anatominiai ypatumai

• Raumenų asimetrija ir dominuojanti ranka. Dažnas žmogus turi „stipriąją“ (dominuojančią) ranką ar pusę, kuri labiau įpratusi atlikti sudėtingus veiksmus ir gali būti jautresnė dėl dažnesnio naudojimo arba, priešingai – kietesnė dėl nuolatinės apkrovos.
• Kraujotakos skirtumai. Nedidelis ar stambesnis kraujagyslės diametras, kai kuriuose regionuose – pvz., rankose ar kojose – gali lemti skirtingą kraujo tiekimą, kuris paveikia odos temperatūrą, nervų jautrumą ar audinių aprūpinimą deguonimi.

Signalų praradimas ir nervų pažeidimai

• Laikini nervų užspaudimai. Jei laikote netaisyklingą padėtį, ilgai spaudžiate ranką arba miegodami užspaudžiate kaklo ar nugaros nervą, po to galite justi tirpimą, dilgčiojimą ar prislopintą jautrumą vienoje pusėje.
• Mikrotraumos ir uždegimai. Traumos, net ir nežymios, gali paveikti nervų laidumą. Pavyzdžiui, riešo, kulkšnies ar kaklo mikrotraumos dažnai lemia vienpusį jautrumo pokytį.

Lytinių hormonų įtaka

Moterys dažnai patiria jautrumo pokyčius kūno pusėse dėl hormoninių svyravimų. Menstruacinio ciklo, nėštumo ar menopauzės metu pakitus estrogenų ir progesterono pusiausvyrai, gali keistis nervinių galūnėlių jautrumas, kartais jaučiamas vienpusiškai.

Neurologinių sutrikimų vaidmuo

Jei jautrumo skirtumas tampa ryškus, nėra susijęs su laikinais įpročiais ar fizine veikla, neurologai rekomenduoja neatidėlioti išsamaus ištyrimo. Kai kurios ligos ir sutrikimai pasireiškia būtent vienašališku kūno jautrumu.

Išsėtinė sklerozė

Išsėtinė sklerozė (IS) yra lėtinė autoimuninė liga, kai imuninė sistema puola nervų dangalą (mieliną). IS priepuoliai dažnai sukelia vienpusį dilgčiojimą, tirpimą ar silpnumą, priklausomai nuo pažeistos nervų sistemos dalies. Jautrumo skirtumai paprastai išlieka ilgiau nei kelias valandas, kartais – kelias dienas ar savaites. Simptomų pokyčiai beveik niekada nėra staigūs.

Insultas

Insultas arba “smegenų smūgis” (ypač išeminio tipo) gali labai aiškiai nulemti, kad pojūčiai arba jėga sumažėja vienoje kūno pusėje, tuo pat metu atsiranda sunkumų kalbant, regėjimo, pusiausvyros, sąmonės lygio pokyčių. Staigus visiškas ar dalinis jautrumo praradimas vienoje pusėje yra rimtas neurologinis simptomas, reikalaujantis skubios pagalbos.

Periferinė neuropatija

Diabetas, ilgalaikis alkoholio vartojimas ar kai kurios autoimuninės ligos gali pažeisti kojų, rankų nervus – stebimi jautrumo, dilgčiojimo, deginimo pojūčiai dažniau apima abi pusės, bet vystymosi pradžioje – gali būti ir vienašaliai.

Nervinių šaknelių užspaudimas

Juosmens ar kaklo slankstelių degeneracija, disko išvarža ar stuburo kanalo susiaurėjimas dažnai spaudžia vieną ar kelias nervų šakneles, todėl viena ranka ar koja tampa jautresnė, atsiranda skausmas ar trumpalaikis tirpimas.

Veido nervo pažeidimas

Veido nervo uždegimas (pvz., Bell‘o paralyžius) sukelia vienpusį veido jautrumo ir motorikos pakitimą. Gali atsirasti tirpimo, silpnumo ar “skruosto sustingimo” pojūčiai vienoje pusėje.

Psichologiniai ir elgesio veiksniai

Medicina pripažįsta, kad ne visi jautrumo pokyčiai turi grynai fizinę priežastį. Psichologiniai faktoriai, susiję su nerimu, įtampa ar net įpročiais, gali sukelti subjektyvius, tačiau labai realius vienpusio jautrumo pokyčius.

Nerimas ir padidėjęs savimoningumas

Esant nerimui, hipervigilancijai (padidintam savo kūno stebėjimui) arba “sveikatos nerimui”, žmogus dažniau fiksuoja net smulkiausius pojūčių skirtumus ir juos sureikšmina. Tai ypač pastebima kairėje kūno pusėje, nes ji daugeliui žmonių asocijuojasi su širdimi, todėl natūralu, kad menkiausi pojūčiai šioje pusėje labiau įsimenami ir vertinami kaip pavojingi.

Somatiniai sutrikimai

Psichogeniniai ar somatiniai sutrikimai – kai nėra jokios objektyvios medicininės priežasties – gali sukelti netikrus jautrumo pokyčius, veikiant pasąmonei ar psichologiniam stresui. Tokiais atvejais jautrumo pokyčiai dažnai migruoja, jie nevienodi pagal laiką ar intensyvumą, nepakyla pagal antrinę logiką (t.y., neatitinka nervinių takų išsidėstymo).

Trauminė patirtis ir kreipimosi į save schema

Ankstesnė trauma (fizinė ar emocinė) kartais sąlygoja, kad žmogus nesąmoningai labiau stebi vieną kūno pusę arba, atvirkščiai – ignoruoja pojūčius kitoje pusėje. Tokie atvejai gana reti, dažnesni emocinio streso, pooperaciniu ar reabilitacijos laikotarpiu.

Ar verta nerimauti: kada būtina kreiptis į gydytoją

Nors dažniausia priežastis – laikinos laikysenos ar kasdieninės veiklos skirtumai, kai kurie simptomai reikalauja neatidėliotino dėmesio. Į šiuos atvejus būtina reaguoti ypač greitai:

• Staigus, visiškas jautrumo, jėgos ar judesių praradimas vienoje kūno pusėje, ypač jei lydi veido, rankos ar kojos silpnumas.
• Sunkumai kalbėti, suprasti kalbą, regos pokyčiai, koordinacijos ar pusiausvyros sutrikimai.
• Jautrumo praradimas ar pokyčiai, kurie nepraeina per kelias valandas arba didėja.
• Vienpusis veido raumenų paralyžius ar „sustingimas“.
• Jautrumo pokyčiai, lydimi stipraus skausmo, ypač krūtinėje ar galvos srityje.

Šios būklės gali būti susijusios su gyvybei pavojingais sutrikimais, pavyzdžiui, insultu, todėl delsti negalima. Visais kitais atvejais, kai jautrumo skirtumai ryškesni, bet nėra kitų nerimą keliančių simptomų, rekomenduojama stebėti save, užrašyti, kada, kaip ir kas juos lydi, ir prireikus apsilankyti pas šeimos gydytoją ar neurologą.

Diagnozės kelias: kaip neurologai tiria vienašalius pojūčių skirtumus

Neurologai taiko keletą patikrintų metodikų, siekdami išsiaiškinti, ar pojūčių skirtumai yra fiziologiniai, laikini, ar susiję su neurologine patologija.

Objektyvūs testai ir standartizuoti tyrimai

• Jutimo egzaminavimas. Tai – lytėjimo, vibracijos, skausmo, temperatūros ir propriocepcijos (ūmių judesių erdvėje suvokimo) testai naudojant specialias priemones ir paprastus metodus – vatos, aštrios priemonės, šilto/šalto daiktų.
• Refleksų testavimas. Asimetriniai refleksai gali rodyti pažeistas nervų šakneles ar centrinės nervų sistemos problemas.
• Jėgos, koordinacijos ir pusiausvyros tyrimai. Net subtilus vienos pusės jėgos ar koordinacijos skirtumas padeda lokalizuoti pažeidimą.

Instrumentiniai tyrimai

• Galvos ar stuburo magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Naudojama nukryžiuoti pažeidimų vietą smegenyse, nugaros smegenyse ar periferiniuose nervuose.
• Nervų laidumo tyrimai (elektromiografija). Padeda nustatyti periferinių nervų laidumo sutrikimus, nervų užspaudimus ar autoimunines neuropatijas.
• Kraujo tyrimai. Kartais atliekami siekiant atmesti infekcijas, uždegimus, vitaminų stoką ar autoimuninius procesus.

Diagnozė reikalauja tikslaus simptomų aprašymo, objektyvių tyrimų ir instrumentinio ištyrimo, siekiant rasti tikrąją priežastį ir tinkamiausią gydymą.

Mitų apie vienašališką jautrumą paneigimas

Vienašaliai kūno pojūčių skirtumai dažnai apauga prietarais ir mitais. Aptarkime populiariausius:

• “Jei dažniau jaučiu skausmą širdies zonoje (kairėje), būtinai gresia infarktas.”
  Dauguma širdies negalavimų pasireiškia kur kas platesniu simptomų kompleksu. Vienpusis jautrumo padidėjimas dažniausiai nėra širdies patologijos ženklas be papildomų simptomų – dusulio, spaudimo krūtinėje, prakaitavimo, baimės jausmo.
• “Ženkliai didesnis jautrumas ar ‘traukimas’ vienoje pusėje reiškia rimtą nervų ligą.”
  Daugumai žmonių būdingi nežymūs asimetrijos pojūčiai, susiję su laikysenos, kraujotakos, raumenų aktyvumo skirtumais arba laikinais nervinių skaidulų užspaudimais.
• “Patyrus stiprų stresą, fiziologiniai pojūčiai yra pavojingi.”
  Stresas stipriai padidina kūno stebėjimą ir jautrumą, tačiau paprastai jis nesukelia rimtos organinės žalos. Vis dėlto, jei simptomai vargina ar ilgėja, visada pravartu pasitarti su gydytoju.

Patarimai: kaip išlaikyti nervų sistemą sveiką ir reaguoti į pojūčių skirtumus

• Laikykitės taisyklingos laikysenos. Reguliariai keiskite darbo ar sėdėjimo pozicijas, kad išvengtumėte ilgalaikių nervų užspaudimų.
• Sportuokite saikingai. Simetrinės fizinės veiklos – tempimo, vaikščiojimo ar lengvos gimnastikos – padeda išlaikyti subalansuotą raumenų, kraujotakos ir nervų veiklą abiejose kūno pusėse.
• Venkite ilgalaikio streso. Psichologinis disbalansas padidina dėmesį kūno pojūčiams, todėl skirkite laiko atsipalaiduoti, medituoti arba praktikuoti sąmoningo kvėpavimo pratimus.
• Periodiškai atlikite profilaktinius sveikatos patikrinimus. Ypač svarbu, jei žinote apie paveldimas nervų, endokrinines ar kraujagyslių ligas.
• Nesigydykite savarankiškai ir neignoruokite staigių simptomų. Jei jaučiate aiškų, staigų jautrumo pokytį ar kartu atsiranda kitų neurologinių požymių, nedelskite – kreipkitės pagalbos.

Apibendrinimas: kūno pusės jautrumas – natūralus ar ligos simptomas?

Vienašaliai jautrumo skirtumai – dažnas, bet ne visada pavojingas reiškinys. Daugeliu atvejų jis kyla dėl kasdienių įpročių, laikysenos ar fiziologinių skirtumų, tačiau retais atvejais gali įspėti apie rimtas neurologines ligas. Profesionalūs neurologų požiūriai ir pažangūs tyrimai leidžia greitai nustatyti rizikingus atvejus ir pasirinkti geriausią gydymo taktiką. Stebėkite savo kūną, rūpinkitės nervų sistemos sveikata ir drąsiai kreipkitės į gydytojus, jei kyla įtarimų. Jūsų nervų sistemos simetrija – puikus rodiklis bendros sveikatos.