Kodėl vieni žmonės rečiau prakaituoja – ką tai rodo?

Prakaitavimas – natūralus kūno procesas, padedantis reguliuoti kūno temperatūrą ir pašalinti perteklines medžiagas su prakaitu. Visgi pastebima, kad kai kurie žmonės, net ir karštomis dienomis ar patirdami intensyvų fizinį krūvį, prakaituoja daugiau, o kiti – labai mažai arba beveik visai. Tokia situacija kelia klausimų: kodėl vieni žmonės prakaituoja rečiau, ką tai rodo apie organizmo veiklą, ir ar menkas prakaitavimas visuomet reiškia geresnę sveikatą?

Kaip veikia prakaitavimo mechanizmas?

Prakaitavimas aktyvuojamas, kai organizmas stengiasi sumažinti kūno temperatūrą. Už šį procesą atsakingos prakaito liaukos – ekrininės ir apokrininės. Ekrininės liaukos išsidėsčiusios visame kūno paviršiuje ir išskiria skaidrų, bekvapį prakaitą, kuris garuodamas suteikia vėsinimo efektą. Apokrininės liaukos išsidėsto pažastyse, kirkšnyse ir tam tikrose srityse, o jų išskiriamas prakaitas kartu su bakterijomis gali skleistis kvapu.

Prakaitavimo intensyvumą reguliuoja centrinė nervų sistema ir hormonai, o pats procesas yra svarbi homeostazės dalis. Tačiau natūralus prakaitavimas skiriasi tarp asmenų ir priklauso nuo įvairių veiksnių.

Pagrindinės prakaitavimo skirtumų priežastys

Genetiniai veiksniai

Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl žmonės skiriasi pagal prakaitavimo stiprumą – genetika. Tyrimai rodo, kad prakaito liaukų tankis, jų aktyvumo lygis ir net prakaito sudėtis yra paveldimi. Kai kurie žmonės paveldi aktyvesnes liaukas ar didesnį jų skaičių, todėl prakaituoja daugiau. Kiti – mažiau aktyvias liaukas arba mažesnį jų kiekį, todėl natūraliai prakaituoja rečiau.

Amžius ir lytis

Vaikai bei vyresnio amžiaus asmenys dažniausiai prakaituoja mažiau nei jauni suaugusieji. Tai susiję su liaukų augimo ir aktyvumo pokyčiais bėgant laikui. Lytis taip pat turi įtakos – vyrų prakaito liaukos paprastai gamina daugiau prakaito, nors moterys prakaito liaukų turi daugiau. Tačiau moterų prakaito liaukos reaguoja jautriau į temperatūros pokyčius ir fiziologinius veiksnius, todėl skirtumai tarp lyčių nėra labai ženklūs.

Kūno svoris ir fizinis pasirengimas

Žmonės, turintys didesnį kūno svorį, dažniausiai prakaituoja labiau, nes kūnas sunkiau išsklaido šilumą. Be to, reguliarus fizinis aktyvumas mokina kūną efektyviau vėsintis – treniruoti žmonės gali pradėti prakaituoti anksčiau ir stipriau, kad išvengtų perkaitimo. Priešingai, mažesnio fizinio pajėgumo ar lieso sudėjimo asmenys gali prakaituoti mažiau, nes jų organizmui mažiau reikia prarasti skysčių vėsinimuisi.

Hormonų įtaka

Hormoniniai svyravimai, pavyzdžiui, paauglystė, nėštumas, menopauzė ar skydliaukės veiklos pokyčiai, gali paveikti prakaitavimo lygį. Asmenys, kurių hormoninė sistema yra subalansuota arba kurių metabolizmas lėtesnis, dažnai prakaituoja mažiau. Kai kuriais atvejais prakaitavimo aktyvumas sumažėja su amžiumi ar tam tikromis ligomis.

Mažesnio prakaitavimo priežastys: ar visuomet tai gerai?

Fiziologinė normalaus ribose

Daugeliu atvejų retesnis prakaitavimas yra normalus individualus ypatumas. Jei žmogus jaučia gerą savijautą, neturi problemų dėl perkaitimo ar sausos odos, šis požymis nėra pavojingas. Tačiau verta atkreipti dėmesį, jei pastebima, jog kūnas prakaituoja itin retai net karštyje ar fizinio krūvio metu – kartais tai gali rodyti sveikatos sutrikimus.

Medicininės būklės ir prakaito liaukų veiklos sutrikimai

Ligotai sumažėjęs ar išnykęs prakaitavimas vadinamas anhidroze arba hipohidroze. Šios būklės gali būti:

• Genetinės kilmės – kai kurie reti paveldimi sindromai lemia prakaito liaukų trūkumą ar netinkamą veiklą.
• Odos ligos – randai, psoriazė, sunkios odos infekcijos gali pažeisti prakaito liaukas.
• Neurologiniai sutrikimai – kai kurių nervų pažeidimas, diabetas ar nervų sistemos ligos sutrikdo normalų prakaito atsiradimą.
• Vaistų poveikis – kai kurie vaistai (ypač anticholinerginiai, antihistamininiai) gali sumažinti prakaitavimą.

Jei besikeičiantis, sumažėjęs prakaitavimas lydi troškulys, sausos odos pojūtis, silpnumas ar jautrumas karščiui, būtina pasitarti su gydytoju.

Paplitę mitai apie prakaitavimą

• Mitais laikoma, kad mažai prakaituojantys yra geresnės sveikatos. Iš tikrųjų prakaitavimo kiekis dažniausiai priklauso nuo individualios fiziologijos, o ne nuo sveikatos kokybės.
• Stiprus prakaitavimas nebūtinai rodo prastą fizinę formą. Atvirkščiai – reguliariai sportuojantys žmonės gali prakaituoti daugiau, nes jų organizmas efektyviau reaguoja į temperatūros pokyčius.
• Prakaitavimas nėra vienintelis būdas šalinti toksinus. Inkstai ir kepenys atlieka daug svarbesnį vaidmenį pašalinant kenksmingas medžiagas iš kūno, nei prakaito liaukos.

Ką daryti, jei prakaituojate nepakankamai?

Jei pastebėjote, jog dažnai gausiai perkaitote, sunkiai toleruojate šilumą, nors aplinka nėra labai karšta ir nesate fiziškai aktyvūs, verta stebėti savo organizmo reakcijas. Jei kartu atsiranda ir kitų negalavimų, pavyzdžiui, raumenų silpnumas, galvos svaigimas ar odos bėrimai – būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

• Venkite perkaitimo – karštu oru likite pavėsyje, gerkite daugiau vandens.
• Stebėkite odos būklę – sausumas gali būti pirmas sutrikusios prakaito liaukų veiklos požymis.
• Nereikia persistengti su dezodorantais ar antiperspirantais – jie slopina prakaitavimą, bet neturi būti vienintelis būdas sumažinti diskomfortą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors daugeliui žmonių retesnis prakaitavimas yra visiškai normalus dalykas, būtina atkreipti dėmesį į staigius pokyčius ar sunkumus prisitaikant prie karščio. Konsultacija su gydytoju rekomenduojama, jeigu:

• Prakaitavimas sumažėja staiga ir be aiškios priežasties.
• Pasireiškia bendras silpnumas, troškulys, karščiavimo pojūtis be prakaitavimo.
• Atsirado neurologinių simptomų – tirpimas, jutimų sutrikimai, koordinacijos praradimas.
• Gretutinės odos problemos, pavyzdžiui, raudonys ar bėrimai.

Apibendrinimas

Prakaitavimo skirtumai tarp žmonių yra normalus ir dažnai natūralus reiškinys, atspindintis organizmo individualumą, genetiką, amžių ir daugybę kitų veiksnių. Rečiau prakaituojantys žmonės dažniausiai neturi sveikatos problemų, nebent šį požymį lydi kiti simptomai. Svarbu suprasti savo kūną, stebėti pokyčius ir laiku kreiptis į gydytoją atsiradus nerimą keliantiems požymiams. Saugantis karščių, rūpinantis odos priežiūra ir laikantis tinkamo skysčių balanso, galima išvengti galimų komplikacijų net ir tada, kai organizmas prakaituoja mažiau. Prakaitavimas nėra sveikatos matas – kur kas svarbiau yra bendra organizmo pusiausvyra ir gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos sąlygų.