Kodėl WASO Neigiamai Veikia Miego Kokybę

Ar jums yra tekę nubusti nakties viduryje ir sunkiai vėl užmigti? Toks reiškinys vadinamas prabudimu po užmigimo, arba WASO (angl. Wakefulness After Sleep Onset). Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo tik laikinas nepatogumas, dažni prabudimai gali stipriai paveikti miego kokybę ir energijos lygį dieną.

Kaip apibrėžiamas WASO

WASO – tai laikotarpis, kai žmogus būna pabudęs tarp užmigimo ir galutinio atsibudimo ryte. Gydytojai bei miego tyrėjai dažnai matuoja, kiek minučių ar valandų žmogus praleidžia būdraudamas, kai jau būna sumigęs, tačiau dar nėra išlipęs iš lovos pradėti dienos. Pavyzdžiui, jei užmiegate 23:30, naktį atsibundate 2:30 ir sunkiai užmiegate iki 3:45, jūsų WASO trukmė – 1 valanda ir 15 minučių. Jei po visko toliau miegate iki 6:30, iš viso gaunate tik apie 5 valandas ir 45 minutes miego.

Kokį poveikį turi dažni prabudimai

Miego tyrimai rodo, kad kuo daugiau laiko praleidžiame būdraudami po užmigimo, tuo prasčiau išsimiegame. Nepakankama miego trukmė dažnai pasireiškia nuovargiu ryte, sunkumu sutelkti dėmesį ir prasta nuotaika. Ekspertai rekomenduoja, kad suaugusieji turėtų miegoti ne mažiau kaip 7–9 valandas per parą. Tad jei dažnai prabundate ir ilgai negalite užmigti, bendras miego laikas trumpėja, o miego kokybė prastėja.

Kas dažniausiai susiduria su WASO

Su negalėjimu išmiegoti visos nakties dažniausiai susiduria žmonės, turintys miego sutrikimų, pavyzdžiui, nemigą ar miego apnėją. Tokius prabudimus gali sukelti ir medicininės būklės, tokios kaip neramių kojų sindromas, artritas ar širdies ligos. Moterys, ypač nėštumo ar menopauzės metu, taip pat dažniau patiria naktinius prabudimus, nes organizme vyksta hormoniniai pokyčiai.

Vyresni žmonės neretai prabunda norėdami nueiti į tualetą – ši problema vadinama naktiniu šlapinimusi. Prabudimus taip pat gali skatinti stresas, nerimas ar įtempti gyvenimo pokyčiai.

Kaip mažinti prabudimų naktį trukmę

Siekiant pagerinti miego efektyvumą, svarbu trumpinti laiką, kurį praleidžiate būdraudami naktį. Vienas iš efektyvių būdų, ypač tiems, kurie kenčia nuo nemigos, yra miego ribojimo technika. Tai elgesio terapija, kurios esmė – prisitaikyti prie organizmo miego poreikio ir vengti ilgo vartymosi lovoje.

Pavyzdžiui, jei per 15 minučių nuo pabudimo nepavyksta užmigti, rekomenduojama atsikelti ir pereiti į kitą kambarį, užsiimti ramia veikla ir grįžti į lovą, tik kai vėl pajuntamas mieguistumas. Tokie veiksmai padeda mažinti įtampą ir nerimą dėl miego stokos, o ilgainiui – gerina miego kokybę. Dažnai pravartu vesti miego dienoraštį, kuriame fiksuojama, kada einate gulti, kiek laiko miegate ir kada prabundate. Šie įpročiai paprastai įtraukiami ir į kompleksines elgesio terapijos programas nemigai gydyti.

Kada verta kreiptis pagalbos

Jei pastebite, kad vis dažniau tenka naktį ilgai nemiegoti, verta pasitarti su gydytoju. Specialistas padės nustatyti galimas prabudimų priežastis ir parinks tinkamiausius sprendimus. Kartais užtenka pakeisti kai kuriuos įpročius, o kartais prireikia išsamesnio gydymo plano. Tinkamai pasirūpinus savo miegu, galima gerokai pagerinti ne tik nakties poilsį, bet ir savijautą visos dienos metu.