Kodėl žarnyno sveikata svarbi storosios žarnos vėžio rizikai, ypač jaunimui

Pastaraisiais metais storosios žarnos vėžys vis dažniau diagnozuojamas jaunesniems nei 50 metų žmonėms. Vieni šį augantį sergamumą sieja su geresne diagnostika ir didesniu žmonių sąmoningumu, tačiau vis dažniau kalbama ir apie žarnyno bakterijų įtaką šios ligos rizikai.

Jauniems suaugusiesiems – sparčiausias augimas

2016 metų tyrimai parodė, kad nuo 2000 iki 2016 metų labiausiai padidėjo tolimosios stadijos storosios žarnos vėžio atvejų skaičius 20–39 metų amžiaus grupėje. Tai reiškia, jog vėžys šiame amžiuje dažnai pradedamas gydyti tik tada, kai liga jau spėjo išplisti į kitus organus.

Žarnyno mikrobiomos svarba

Mokslininkų dėmesį vis dažniau patraukia žarnyno mikrobioma – tai trilijonai mikroorganizmų, tarp jų bakterijos, virusai ir grybai, natūraliai gyvenantys mūsų kūne. Didžioji dalis jų aptinkami žarnyne, kur prisideda prie maisto virškinimo bei kitų organizmo funkcijų.

Kaip formuojasi kiekvieno žmogaus mikrobioma? Ją stipriai paveikia gimdymo būdas ir pirmieji mitybos įpročiai. Natūralaus gimdymo ir žindymo metu iš mamos perduodami mikroorganizmai sudaro svarbią ankstyvosios mitybos dalį. Vėliau mikrobioma kinta priklausomai nuo mitybos, aplinkos veiksnių ir gyvenimo būdo.

Ką reiškia disbiozė?

Žarnyno pusiausvyrą gali išbalansuoti įvairūs dalykai: antibiotikų vartojimas, infekcijos arba staigūs mitybos pokyčiai. Tokia mikrobiomos pusiausvyros stoka vadinama disbioze. Ji gali lemti tiek skirtingų rūšių mikroorganizmų sumažėjimą, tiek ir pavienių bakterijų dominavimą. Ilgainiui gali sutrikti virškinimas ir silpnėti bendra sveikata.

Nors medicinos pasaulyje žinios apie mikrobiomą vis dar sparčiai plečiasi, jau aišku, kad mikroorganizmų balansas žarnyne gali būti susijęs ir su piktybinių ligų išsivystymu. Tam, kad suprastume šias sąsajas giliau, mokslininkai visame pasaulyje atlieka plataus masto tyrimus, kuriuose vertinama mikrobiomos įtaka ankstyvos pradžios storosios žarnos vėžiui.

Kaip mikrobioma gali paveikti vėžio riziką?

Normaliomis sąlygomis „gerosios“ bakterijos sudaro apsauginį sluoksnį nuo kenksmingų mikroorganizmų ir uždegimo. Tačiau kai naudingų bakterijų sumažėja arba pasikeičia jų įvairovė, gali išsivystyti lėtinis uždegimas. Toks uždegimas stebimas ir sergant nutukimu, 2 tipo diabetu ar uždegiminėmis žarnyno ligomis.

Mokslininkai mano, kad nuolat trunkantis uždegimas padidina mutacijų riziką, kuri lemia vėžio vystymąsi. Nors šios sąsajos vis dar tiriamos, keletas bakterijų rūšių jau aptiktos dažniau tarp žmonių, sergančių storosios žarnos vėžiu. Pavyzdžiui, Flavonifractor plautii bakterija dažnai randama jaunesnių pacientų išmatose. Kitos rūšys, tokios kaip Fusobacterium nucleatum ir tam tikri Escherichia coli variantai, taip pat gali turėti sąsajų su vėžio pradžia ir eiga.

Mityba, vaistai ir judėjimo įtaka žarnynui

Mikrobioma nėra statiška – mūsų kasdieniai įpročiai nuolat ją keičia. Tai, ką valgome, kokius vaistus vartojame ir kiek daug judame, turi tiesioginės įtakos žarnyno bakterijų sandarai.

Antibiotikai, pavyzdžiui, veikia ne tik kenksmingas, bet ir naudingas bakterijas. Net po tuštinimosi mikrobiomos vaizdas šiek tiek pasikeičia. Specialistai pabrėžia – žarnyno sveikata yra ten, kur dominuoja įvairovė ir balansas.

Kaip puoselėti sveiką žarnyną?

• Rinkitės įvairią mitybą su gausybe skaidulų, vaisių ir daržovių. Tai skatina gerųjų mikroorganizmų augimą.
• Stenkitės vengti rūkymo ir alkoholio.
• Apribokite raudonos mėsos vartojimą.
• Reguliariai judėkite ir saugokite normalų kūno svorį.

Šie įpročiai ne tik padeda sumažinti storosios žarnos vėžio tikimybę, bet ir prisideda prie stipresnio bei įvairesnio žarnyno mikrobiomos išsaugojimo. Gera žarnyno sveikata ateityje gali tapti svarbia ligų prevencijos dalimi, tad verta pasirūpinti savo maisto pasirinkimu ir gyvenimo būdu jau šiandien.