Koks yra normalus akispūdis?

Akispūdis, arba kitaip – vidinis akies slėgis, yra svarbus rodiklis vertinant akių sveikatą. Tai skysčio slėgis akies viduje, nuo kurio priklauso jūsų regėjimo būklė. Gydytojai reguliariai matuoja akispūdį akių ligoms nustatyti ir stebėti. Pavyzdžiui, padidėjęs akispūdis (dar vadinamas okuliare hipertenzija) yra pagrindinis glaukomos rizikos veiksnys, todėl siekiama jį sumažinti.

Kas yra normalus akispūdis?

Vidinis akies slėgis nėra nuolatinis dydis – jis natūraliai kinta ne tik pas skirtingus žmones, bet ir tam pačiam žmogui skirtingu metu. Todėl akispūdžio vertinimas turi būti individualus. Reguliariai lankantis pas akių priežiūros specialistą ir atliekant visapusišką tyrimą, įskaitant tonometriją, galima laiku pastebėti pokyčius ir ligos pradžią.

Akispūdžiui įtakos turi akyje cirkuliuojantis skystis – vandeninis humoro skystis. Paprastai skystis išteka ir priteka taip, kad akyje būtų pusiausvyra. Kai ši pusiausvyra pažeidžiama ir slėgis tampa didesnis ar mažesnis už normą, padidėja akių ligų rizika.

Akispūdžio normos ribos laikomos nuo 10 iki 21 mmHg. Vertės, viršijančios ar nesiekiančios šių ribų, gali lemti regos pakitimus. Kai tarp abiejų akių susidaro didesnis spaudimo skirtumas, tai gali būti akies uždegimo ar tinklainės atšokos ženklas. Sumažėjęs akispūdis kartais rodo tinklainės ar gyslainės atsiskyrimą.

Kaip matuojamas akispūdis?

Akispūdis matuojamas tiek profilaktinių akių patikrų metu, tiek įvykus traumai ar pradėjus simptomus. Prieš matuojant akispūdį, į akį sulašinami nuskausminantys lašai. Tuomet gydytojas arba padėjėjas prietaisu švelniai prisiliečia prie akies paviršiaus. Dažniausiai naudojamas švelniai prispaudžiamas zondas, dažnai šviečiantis mėlyna šviesa – ši procedūra vadinama Goldmann applanacinė tonometrija ir laikoma patikimiausia.

Be šio klasikinio metodo, naudojami ir kiti diagnostikos būdai, tokie kaip neinvaziniai prietaisai (pavyzdžiui, su rankiniais tonometrais Tono-Pen ar iCare) arba vadinamas oro pūtimo testas, kai akis trumpam paveikiama oro srove – šis būdas laikomas šiek tiek mažiau tiksliu. Pastaruoju metu atsirado ir prietaisų, leidžiančių matuoti akispūdį per voką, kaip Diaton tonometras – jis ypač svarbus pacientams, negalintiems atmerkti akių ar po akies operacijų.

Akispūdis ir glaukoma

Glaukoma – tai lėtinė akių liga, kurios metu dėl pažeidžiamo regos nervo žmogus gali apakti. Tai pagrindinė vyresnių nei 60 metų žmonių aklumo priežastis pasaulyje. Skiriami trys pagrindiniai glaukomos tipai: atviro kampo (dažniausias), uždaro kampo bei įgimta glaukoma.

• Atviro kampo glaukoma
• Uždaro kampo glaukoma
• Įgimta glaukoma

Gausūs tyrimai rodo aiškų ryšį tarp padidėjusio akispūdžio ir glaukomos, nors didesnis spaudimas nebūtinai sukelia šią ligą. Visgi hipertenzija akyje – vienas didžiausių glaukomos rizikos veiksnių. Laikui bėgant padidintas spaudimas žaloja akies tinklainės nervines skaidulas, ir rega silpnėja. Negydant gali grėsti ir aklumas, taip pat nenumatytas regėjimo praradimas.

Šiai dienai nėra gydymo, kuris galėtų visiškai išgydyti glaukomą ar atstatyti jau prarastą regą. Tačiau laiku paskirti vaistai sulėtina ligos progresavimą ir padeda išsaugoti likusią regą. Svarbu žinoti – sumažinus akispūdį ar vartojant paskirtus vaistus, pažeistos regos nervo vietos jau neatsigauna.

Kaip gydomas akispūdis?

Akispūdį dažniausiai rekomenduojama mažinti vaistiniais preparatais ir papildomomis (nefarmacinėmis) priemonėmis. Šiuos metodus parenka gydytojas įvertinęs asmeninius jūsų tyrimų duomenis ir bendrą sveikatos būklę.

Įprastai gydymui naudojamos lašinamos į akis veikliosios medžiagos skirstomos į kelias grupes:

• Beta adrenoblokatoriai (pvz., betaksololis)
• Anglies anhidrazės inhibitoriai (pvz., dorzolamidas, brinzolamidas)
• Alfa2 adrenoreceptorių agonistai (pvz., brimonidinas)
• Cholinerginiai agonistai (pvz., pilokarpinas)
• Prostaglandinų analogai (pvz., latanoprostas, travoprostas, unoprostonas izopropilis)
• Prostamidų grupės (pvz., bimatoprostas)
• Rho-kinazės inhibitoriai (pvz., netarsidilis)
• Kombinuoti akių lašai (pvz., Cosopt, Combigan, Simbrinza, Rocklatan)

Jei lašai nepadeda, gali būti skiriami geriami vaistai, kurie mažina naujo skysčio gamybą akyje – dažniausiai tai anglies anhidrazės inhibitoriai, tokie kaip acetazolamidas ar metazolamidas.

Alternatyvus gudymas – selektyvinė lazerinė trabekuloplastika. Šios procedūros metu lazeriu veikiama akies priekinė sritis, kad skysčio nutekėjimas taptų sklandesnis ir akispūdis sumažėtų. Efektas paprastai išlieka nuo kelių iki penkerių metų, retais atvejais – dar ilgiau.

Kai konservatyvios priemonės neduoda rezultato, taikoma chirurgija. Po tokios operacijos slėgis sumažėja, tačiau ilgainiui gali vėl didėti. Kita alternatyva – injekcinė, ilgalaikio veikimo implantai, nuolat išskiriantys vaistinę medžiagą.

Chirurginio gydymo svarba didelė, todėl sprendimas turi būti priimamas tik kruopščiai apsvarsčius kartu su patyrusiu akių chirurgu.

Papildomos priemonės ir gyvenimo būdo rekomendacijos

Nefarmacinės priemonės nėra pagrindinis gydymo būdas, tačiau gali tapti dalimi bendro plano pasitarus su gydytoju. Į šią grupę galima įtraukti įvairius preparatus, vitaminus, subalansuotą mitybą bei tam tikras fizines ar osteopatines procedūras. Papildomos priemonės niekada neturi pakeisti paskirtų medikamentų.

• Homeopatiniai vaistai
• Mitybos pakeitimai (ypač mažinant kofeino kiekį)
• Fizinis aktyvumas
• Mėlynių ekstrakto papildai
• Žoliniai preparatai
• Osteopatija
• Vitaminas C
• Fizioterapija
• Miegojimas šiek tiek pakėlus galvūgalį