Kraują skystinantys vaistai: nauda, rizika ir vartojimo ypatumai

Kraujo skystinamuosius vaistus gydytojai dažnai paskiria žmonėms, kuriems gresia širdies ar kraujagyslių ligos komplikacijos. Jie padeda sumažinti kraujo krešulių susidarymo riziką, kas ypač svarbu patyrus širdies smūgį, sergant krūtinės angina, prieširdžių virpėjimu, periferinių kraujagyslių ligomis, po stentavimo ar širdies vožtuvo operacijų.

Kada gali būti reikalingi kraujo skystinamieji

Šie vaistai ypač svarbūs tiems, kuriems nustatyta koronarinių arterijų liga ar prieširdžių virpėjimas. Dėl minėtų ligų padidėja infarkto ar insulto pavojus, todėl gydytojas gali rekomenduoti vartoti antitrombocitinius ar antikoaguliantus, kurie apsaugo nuo naujų krešulių susiformavimo.

• Patiriama krūtinės skausmų (krūtinės angina)
• Diagnozuotas prieširdžių virpėjimas
• Aterosklerozė arba koronarinių arterijų liga
• Ankstesnis širdies smūgis
• Periferinių kraujagyslių pažeidimai
• Atliktos širdies operacijos (pvz., vožtuvo keitimas ar stentas)

Prieširdžių virpėjimas ir kraujo skystinimas

Prieširdžių virpėjimas – dažnas širdies ritmo sutrikimas, kuris padidina insulto tikimybę. Siekiant suvaldyti būklę, gydytojas gali paskirti vaistų, padedančių reguliuoti širdies ritmą, išlaikyti normalų širdies susitraukimų dažnį ir sumažinti insulto grėsmę.

Kraujo skystinamieji vaistai, ypač antikoaguliantai, dažnai tampa gydymo dalimi. Jie sulėtina krešulio susidarymo procesus, tad sumažėja insulto rizika.

Galimos kraujo skystinamųjų pašalinės reakcijos

Kraujas kreša ne tik pavojingų krešulių atveju – jis reikalingas ir kiekvienam įpjovimui ar sužeidimui sustabdyti. Tačiau šiuos vaistus vartojantiems žmonėms net ir nedideli pjūviai ar sumušimai gali kraujuoti stipriau, nei įprasta.

Labai svarbu vengti situacijų, galinčių sukelti sužalojimus. Nukritus ar stipriau susitrenkus, būtinai apie tai praneškite gydytojui – vidinis kraujavimas gali būti pavojingas net ir tada, kai nėra išorinių žaizdų.

• Ilgesnės ir stipresnės menstruacijos
• Kraujas šlapime ar išmatose
• Kraujavimas iš dantenų ar nosies
• Kosėjimas arba vėmimas krauju
• Svaigulys, silpnumas
• Intensyvus galvos ar pilvo skausmas

Ilgai vartojant hepariną, gali silpnėti kaulai, todėl išauga lūžių tikimybė. Retais atvejais varfarinas gali sukelti odos pažeidimus (nekrozę). Jei vartojate antikoaguliantus, kaip varfarinas, reikalingi reguliarūs kraujo tyrimai, padedantys stebėti vaisto poveikį ir laiku pakoreguoti jo dozę.

Pavojingos kraujavimo situacijos gydomos priešnuodžiais – pavyzdžiui, vitamino K ar specialiais preparatais, padedančiais greitai stabdyti vaisto veikimą.

Ką daryti vartojant kraujo skystinamuosius

Jei vartojate kraujo skystinamuosius, ypač vyresniame amžiuje ar turint daugiau ligų, svarbu informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus ir papildus, nes kai kurios medžiagos gali keisti vaisto poveikį, ypač vartojant varfariną.

• Skausmas nugaroje arba krūtinėje
• Nerami žarnyno ar šlapimo pūslės veikla
• Polinkis lengvai mėlynuoti
• Kraujas šlapime ar išmatose
• Tamsios arba juodos išmatos
• Nevaldomas kraujavimas

Patarimai kaip sumažinti rizikas

• Dažnai tikrinkite kraujo krešumo rodiklius (ypač vartojant varfariną ar hepariną)
• Naudokite minkštą dantų šepetėlį ir vaškuotą siūlą
• Skuskitės elektriniu skustuvu
• Nekarpykite nuospaudų
• Mūvėkite apsauginius drabužius dirbdami sode ar su aštriais įrankiais
• Važiuodami dviračiu dėvėkite šalmą
• Venkite kontaktinių sporto šakų

Ko reikėtų pasisaugoti

• Nevartokite daug vitamino K turinčių produktų be gydytojo sutikimo (jo gausu žaliose lapinėse daržovėse, brokoliuose, kepintuose anakardžiuose, sojų pupelėse, granatose, greipfrutuose, mėlynėse)
• Nevartokite alkoholio daugiau nei 1–2 gėrimų per dieną
• Informuokite gydančius specialistus (gydytoją, odontologą) apie vartojamus vaistus
• Išvardykite visus naudojamus papildus ar vitaminus
• Nesiimkite naujų vaistų ar papildų be gydytojo žinios
• Venkite pavojingų situacijų buityje – šepečiokite dantis minkštu šepetėliu, nagus kirpkite atsargiai, buityje avėkite batus ar šlepetes

Ką reikėtų riboti arba visiškai vengti

• Rizikingos sporto šakos (ledo ritulys, futbolas, kalnų slidinėjimas, gimnastika) gali sukelti pavojingų sužeidimų ir kraujavimą
• Maistas, kuriame yra daug vitamino K: špinatai, kopūstai, brokoliai, sojos pupelės, anakardžiai ir kai kurie vaisiai
• Per didelis alkoholio kiekis – padidina kraujavimo ir griuvimų riziką
• Žoliniai papildai, tokie kaip ginkmedis, česnakas, melatoninas, ciberžolė, pipirmėčių aliejus, jonažolė
• Be recepto parduodami vaistai nuo skausmo ar infekcijų (ibuprofenas, naproksenas, aspirinas, kai kurie vaistai nuo grybelių)
• Odontologinės intervencijos (dantų traukimas, implantavimas) gali sutrikdyti kraujo krešumą

Kraujo skystinamieji ir alkoholis

Alkoholis pats savaime skystina kraują ir prailgina vaisto veikimo laiką. Dėl to, kartu vartojant alkoholį ir šiuos vaistus, padidėja sunkiai stabdomo kraujavimo pavojus. Geriausia alkoholio visiškai vengti arba bent riboti jį iki minimumo.

Kraujo skystinimas nėštumo metu

Nėštumo laikotarpiu kai kurie kraujo skystinamieji yra saugūs, tačiau yra tokių, kurių vartoti negalima. Jei planuojate pastoti ar jau laukiatės, svarbu kuo greičiau pasitarti su gydytoju dėl saugaus gydymo.

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Jei vartojant šiuos vaistus pasireiškia stiprus regėjimo pablogėjimas, skausmas krūtinėje, stiprus silpnumas ar galvos svaigimas, nejautrumas galūnėse, judesių sutrikimai arba patinsta ar parausta rankos, blauzdos ar pėdos, būtina nedelsti kreiptis į gydymo įstaigą.

Natūralūs būdai ir mityba kraujui skystinti

Jei vartojate gydytojo skirtus vaistus, jų nereikėtų keisti natūraliais papildais savarankiškai. Tačiau, norint pasirūpinti tinkamu kraujo skystumu ir sumažinti krešulių riziką, verta laikytis sveikos mitybos ir į valgiaraštį įtraukti vitamino K turinčių produktų. Svarbu žinoti, kad vitamino K kiekis turi būti pastovus, nes jis veikia skystinamųjų vaistų darbą.

Vitamino K gausu fermentuotose sojų pupelėse, žaliose daržovėse (špinatuose, kopūstuose, brokoliuose), morkų sultyse, žaliame okra, mėlynėse, vynuogėse, granatų sultyse, alyvuogių ar rapsų aliejuje. Geresniam šio vitamino pasisavinimui padeda sveikieji riebalai – avokadai, aliejai, riešutai, sėklos, pieno jogurtas.

Kai kurie žoliniai preparatai taip pat gali turėti kraujo skystinamojo poveikio, todėl juos vartoti derėtų tik pasitarus su gydytoju. Tokių žolelių sąraše yra alavijas, spanguolės, imbieras, česnakas, ginkmedis, ciberžolė, baltasis gluosnis, ramunėlės, dobilai, gulsčioji rautenė, ženšenis.

• Mėlynės, vynuogės, spanguolės ir granatų vaisiai taip pat pasižymi kraujui skystinančiomis savybėmis

Pagrindiniai akcentai

Kraujo skystinamieji vaistai užtikrina, kad kraujas neužsistovėtų ir sumažėtų rimtų komplikacijų rizika. Norint saugiai vartoti šiuos preparatus, būtina laikytis gydytojo nurodymų, riboti rizikingą elgesį, reguliariai atlikti kraujo tyrimus. Sveika mityba ir atsakingas gyvenimo būdas padės palaikyti optimalią organizmo būklę.