Kraujo krešulių simptomai ir profilaktika

Kraujagyslėse susidarę kraujo krešuliai – dažnas, tačiau kartais pavojingas reiškinys, galintis tapti rimta grėsme sveikatai. Paprastai krešulys padeda užgydyti sužeidimus, tačiau kai krešulys užkemša svarbius kraujagyslių takus, kyla sunkios pasekmės – pavyzdžiui, insultas ar širdies smūgis.

Kas yra kraujo krešulys?

Kraujo krešulys – tai tarsi lipni kraujo ląstelių bei baltymų košė, susiformuojanti, kai organizmui reikia sustabdyti kraujavimą. Natūraliai šis procesas svarbus žaizdų gijimui ir organizmo apsaugai nuo infekcijų. Tačiau kai krešulys atsiranda netikėtai ar netinkamoje vietoje – pavyzdžiui, užkemša kraujagyslę – tuomet jo pasekmės gali būti itin pavojingos.

Krešuliui susiformuoti itin svarbios dvi sudedamosios dalys: trombocitai (smulkios kraujo ląstelės, gaminamos kaulų čiulpuose) bei fibrinas (baltymas, susidarantis kraujui krešint). Kartu šios medžiagos sudaro tankią struktūrą, kuri stabdo kraujavimą, o ląstelės ir baltymai „sulipę“ užkemša pažeistą vietą.

Kaip atsiranda pavojingi krešuliai?

Dažniausiai krešulio formavimosi procesas baigiasi jam ištirpus, kai žaizda užgyja. Tačiau kartais krešulys neištirpsta, arba formuojasi be reikalo – tuomet atsiranda grėsmė: kraujas nebegali pasiekti svarbių organų.

Ši pavojinga būklė vadinama tromboze. Jei krešulys užblokuoja arteriją, kuri tiekia kraują į širdį, plaučius ar smegenis, sutrinka šių organų veikla ir gali ištikti ūmūs, pavojingi sveikatai įvykiai.

Kur dažniausiai susiformuoja kraujo krešuliai?

Kraujo krešuliai gali užkimšti arterijas (vadinami arterine tromboze) arba venas (veninė tromboembolija). Arterijoms siaurėjant toliau nuo širdies, blokada greitai gali sustabdyti deguonies tiekimą audiniams. Jei sutrinka kraujo tekėjimas į smegenis, įvyksta insultas; blokuota širdies arterija sukelia širdies smūgį.

Venos, priešingai, platėja artėjant prie širdies. Jei trombas keliauja su krauju į plaučius ir čia užstringa, gali išsivystyti plaučių embolija – gyvybei pavojinga būklė. Dažniausiai veniniai krešuliai susiformuoja kojose, tuomet liga vadinama giliųjų venų tromboze.

Kokie yra kraujo krešulių simptomai?

Simptomai priklauso nuo to, kur tiksliai susidarė krešulys. Ženklai gali išryškėti staiga arba iš lėto, todėl juos svarbu atpažinti:

• Pilvo skausmas, pykinimas ar vėmimas
• Galūnių skausmas, dilgčiojimas, paraudimas
• Kalbos sutrikimai
• Matymo pakitimai
• Staigus stiprus galvos skausmas
• Krūtinės skausmas, ypač giliai įkvepiant
• Sunku kvėpuoti
• Prakaitavimas, silpnumas, galvos svaigimas

Kiekvienas atvejis gali būti skirtingas – pavyzdžiui, kojos krešulys sukelia tinimą, šilumą, jautrumą ar paraudimą; plaučių embolija – staigų dusulį, širdies plakimo padažnėjimą, kosulį, kartais su krauju; smegenų trombozė – regos, kalbos sutrikimus ar veido galūnių silpnumą.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Krešuliai paprastai atsiranda dėl pakitimų kraujagyslių sienelėse ar pasikeitusio kraujo tekėjimo. Šie procesai gali paspartėti sergant tam tikromis ligomis ar dėl traumos. Krešulio riziką didina:

• Širdies ligos, ritmo sutrikimai
• Kraujagyslių uždegimai ar išsiplėtimai
• Kraujo ligos bei genetiniai sutrikimai (paveldima trombofilija)
• Ilgalaikis nejudrumas ar lovos režimas
• Nutukimas
• Nėštumas
• Operacijos ar traumos
• Senyvas amžius
• Rūkymas
• Hormoninė terapija ar kontraceptikai
• Autoimuninės ligos
• Šeiminė trombozių istorija

Kai kurioms būklėms – pavyzdžiui, širdies nepakankamumui ar vėžiui – būdingas pakitęs kraujo krešėjimas, o ilgalaikis sėdėjimas ar gulėjimas (po operacijų, traumų) gali sulėtinti kraujotaką ir skatinti krešulių susidarymą.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Pastebėjus kojos tinimą, jautrumą ar staigų dusulį, krūtinės spaudimą, iškart reikėtų kreiptis medicininės pagalbos. Svarbu neuždelsti ir nesistengti iškęsti simptomų, nes ankstyvas gydymas gali išgelbėti gyvybę.

Kaip nustatomi kraujo krešuliai?

Krešulio vietą padeda nustatyti keli specifiniai tyrimai – jų parinkimas priklauso nuo simptomų bei įtariamos vietos:

• Kraujo tyrimai (pvz., D-dimeras) gali parodyti nenormalų krešėjimą.
• Ultragarsas dažnai taikomas kojų giliųjų venų trombozei nustatyti.
• Kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tyrimas naudojami įtariant insultą ar plaučių emboliją.
• Specialūs skenavimai (pvz., ventiliacijos-perfuzijos skenavimas) padeda aptikti kraujotakos sutrikimus plaučiuose.
• Angiografija ar venografija (kontrastinės medžiagos suleidimas į kraujagyslę) tiksliai parodo, kur susidaręs krešulys.
• Echokardiograma vertina širdies būklę, jei įtariama krešulio kilmė iš širdies.

Krešulių gydymo galimybės

Gydymui dažniausiai taikomi vaistai, tačiau tam tikrose situacijose gali prireikti ir chirurginio įsikišimo. Pagrindinės vaistų grupės:

• Antikoaguliantai (kraują skystinantys vaistai), kurie stabdo tolesnį krešulių augimą.
• Antitrombocitiniai vaistai, mažinantys trombocitų sulipimą, taip užkertant kelią naujų krešulių susidarymui.
• Trombolitiniai (tirpdantys) preparatai, naudojami ūmiais atvejais (pavyzdžiui, skubiai gydant insultą ar miokardo infarktą).

Sunkiais atvejais, kai vaistai neveiksmingi arba jų vartoti negalima, gydytojas gali rekomenduoti minimaliai invazines arba chirurgines procedūras – pavyzdžiui, krešulio pašalinimą.

Kaip išvengti kraujo krešulių?

Krešulių riziką mažina aktyvus gyvenimo būdas, sveika mityba, rūkymo atsisakymas, svorio kontrolė. Ypatingai rekomenduojama reguliariai judėti, ypač jei daug laiko praleidžiate sėdėdami. Prieš ir po operacijų ar ilgesnių kelionių gydytojai neretai rekomenduoja specialias kompresines kojines, judėjimą bei tam tikrus vaistus, kad apsaugotų nuo krešulių rizikos.

Sergant lėtinėmis ligomis, svarbu, kad jos būtų tinkamai kontroliuojamos, o gydytojo paskirtų vaistų režimo laikytis atsakingai.

Santrauka

Kraujo krešuliai gali būti ir naudingi, ir kenksmingi – viskas priklauso nuo situacijos. Ne laiku ar netinkamoje vietoje atsiradęs krešulys gali atimti galimybę gauti kraujo svarbiausiems organams ir sukelti rimtas pasekmes. Ankstyvas simptomų atpažinimas ir pagalbos ieškojimas leidžia išvengti gyvybei pavojingų komplikacijų. Gera žinia ta, kad dažnai galima išvengti arba veiksmingai gydyti šią būklę, jei imsimės atsargumo priemonių ir laikysimės gydytojų rekomendacijų.