Krūties vėžio priežastys ir rizikos veiksniai

Krūties vėžys – viena iš dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų pasaulyje, kuriai skiriama daug dėmesio moksliniuose tyrimuose. Nors tikrosios šios ligos atsiradimo priežastys vis dar nėra aiškios, mokslininkai jau nustatė daugybę rizikos veiksnių, kurie gali paskatinti vėžio vystymąsi. Ypatingas dėmesys pastaraisiais metais skiriamas paveldimumui, gyvenimo būdui, prieigai prie sveikatos priežiūros ir socialinėms lygybės problemoms – ypač juodaodėms moterims.

Pagrindiniai rizikos veiksniai

Krūties vėžys neretai užsimezga iš epitelio ląstelių, kurios dengia krūties latakų ar liaukų paviršių. Vėžio vystymasis dažnai prasideda nuo DNR pažeidimų – šie pokyčiai lemia nenormalų ląstelių dauginimąsi. Vis dėlto, ne visi atvejai susiję tik su genetiniais pakitimais ar paveldimumu.

• Paveldėtas polinkis – moterys, turinčios BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijas arba artimus giminaičius, sirgusius krūties vėžiu, priklauso didelei rizikos grupei.
• Lytinės brandos pradžia ankstyvame amžiuje ar vėlyva menopauzė gali padidinti riziką.
• Tankesnė nei įprasta krūties audinio struktūra, antsvoris ar nutukimas po menopauzės, rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas taip pat turi reikšmės vėžio atsiradimui.
• Ankstesnė radijacinė terapija, ilgalaikis hormonų vartojimas ar kai kurių medikamentų vartojimas nėštumo metu susiję su didesne rizika.

Genetiniai aspektai

Nemaža dalis krūties vėžio atvejų siejama su paveldimomis genetinėmis mutacijomis. Manoma, kad iki 10% ligos atvejų gali būti paaiškinti tokiais genų pokyčiais kaip BRCA1, BRCA2 bei rečiau pasitaikantys PTEN, TP53, CDH1 ar STK11.

• Moterys, paveldėjusios šias mutacijas, gyvenimo eigoje turi net iki 80% tikimybę susirgti krūties vėžiu.
• Dažnai tokios moterys turi didesnę riziką susirgti ir kitomis onkologinėmis ligomis, pavyzdžiui, kiaušidžių vėžiu.
• Kiti retesni genai (pvz., CHEK2, ATM, BRIP1, PALB2) taip pat gali padvigubinti ligos riziką.

Genų tyrimai šiandien leidžia taikyti individualizuotą gydymą ir tiksliai parinkti efektyviausią terapiją po diagnostikos. Vis daugiau dėmesio skiriama ir specifinių genų raiškos studijoms, kurios padeda numatyti ligos atkryčio riziką.

Gyvenimo būdo įtaka

Nors krūties vėžio kilmė dažnai yra nulemta genetinių veiksnių, didelę reikšmę turi ir gyvenimo būdas. Ne visi rizikos veiksniai yra valdomi, tačiau tam tikrus pavojus galima sumažinti:

• Atsisakius žalingų įpročių (rūkymo, gausaus alkoholio vartojimo) sumažėja vėžio rizika.
• Subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas yra ypač svarbūs – ypač siekiant išvengti antsvorio ar nutukimo po menopauzės.
• Buvo pastebėta, kad kai kurie kosmetikos gaminiai, kuriuose yra endokrininę sistemą veikiančių medžiagų (pvz., hidrochinono, diethyl phthalate ar gyvsidabrio), gali didinti riziką, ypač jei jie vartojami ilgai ar dažnai. Tokie produktai kaip odos balinimo priemonės, cheminių sudėtinių nagai, plaukų tiesinimo priemonės kelia vis daugiau klausimų mokslininkams.

Pagrindinės problemos juodaodžių moterų tarpe

Pastarąjį dešimtmetį pastebėtas spartus krūties vėžio atvejų augimas tarp juodaodžių moterų – skaičius didėja dvigubai greičiau, palyginti su kitais etniniais segmentais. Viena didžiausių priežasčių – pagausėję tyrimai ir ligos atpažinimas, o taip pat vis dar išliekančios socialinės nelygybės ir sveikatos priežiūros prieinamumo problemos.

• Dalis juodaodžių moterų vis dar retai atlieka mamogramas dėl finansinių sunkumų, draudimo stygiaus ar baimės išgirsti blogą diagnozę.
• Pastebima, kad šioje grupėje moterys dažniau suserga agresyviomis vėžio formomis – pavyzdžiui, trigubai neigiamu krūties vėžiu, kuris blogai reaguoja į įprastinį gydymą.
• Dažniau diagnozė nustatoma pažengusioje stadijoje – tai lemia vėluojantis gydymas arba prasta prieiga prie geros kokybės medicinos pagalbos.

Socialinės lygybės trūkumas prisideda prie didesnės ligos mirtingumo statistikos būtent tarp juodaodžių bendruomenės moterų. Kad situacija keistųsi, svarbu visapusiškai suprasti rizikas ir imtis tinkamų prevencinių veiksmų.

Prevencija ir ankstyva diagnostika

Reguliarūs mamografijos tyrimai leidžia ligą aptikti ankstyviausioje stadijoje, kai gydymo efektyvumas yra didžiausias. Rekomenduojama, kad profilaktiniai tyrimai būtų pradedami atlikti nuo 40 metų amžiaus, priklausomai nuo individualių rizikos veiksnių.

• Moterys, turinčios genetinį polinkį ar šeimos istoriją, turėtų mamogramas darytis dažniau ir pradėti anksčiau.
• Dažniausiai didžiausią riziką lemia genetika ir gyvenimo būdas, tačiau vėžys gali išsivystyti ir neturint aiškių priežasčių.
• Tinkama informacija ir aktyvus bendravimas su medicinos specialistais padeda laiku gauti pagalbą bei sumažinti ligos pasireiškimo ar atsinaujinimo tikimybę.

Dažniausiai pasitaikantys požymiai

Ankstyvieji krūties vėžio simptomai gali būti įvairūs ir dažnai nepastebimi. Reikia atkreipti dėmesį į bet kokius pasikeitimus:

• gumbelis ar sustandėjimas krūtyje ar pažastyje
• staigus krūties patinimas ar formos pokyčiai
• krūties odos įdubimai, sąrėmiai, skausmas ar išskyros iš spenelio
• bet koks ilgalaikis diskomfortas krūties ar pažasties srityje

Diagnostikos ir priežiūros iššūkiai

Krūties vėžio diagnostika gali būti sudėtinga, ypač jeigu krūties audinys yra labai tankus – šiuo atveju auglius sunku įžvelgti net ir atliekant mamogramą. Tokia situacija dažniau pasitaiko tarp juodaodžių moterų. Vėlyva ar praleista diagnozė dažnai lemia recidyvus ar uždelstą gydymo pradžią.

Reguliarus profilaktinių tyrimų atlikimas, sąmoningumas ir atviras dialogas su medikais padeda laiku pastebėti ligą ir sumažina sunkumų tikimybę.

Ką galima padaryti šiandien?

Sveikatos stiprinimas apima tiek gyvenimo būdo keitimą, tiek aktyvų rūpinimąsi profilaktika. Net jei nėra šeiminio polinkio ar akivaizdžių simptomų, visoms moterims rekomenduojama profilaktiškai tikrintis krūtis. Svarbu žinoti asmeninę riziką, stebėti savo kūno pokyčius bei reguliariai lankytis pas gydytoją – ypač jei yra kažkurių rizikos veiksnių.

Laiku atlikti tyrimai ir prevencinės priemonės gali padėti išvengti sunkios ligos eigos ir suteikti ramybės dėl ateities. Siekiant kuo geresnių rezultatų, negalima atidėlioti profilaktinių vizitų ar kreiptis tik pajutus simptomus.