Krūties vėžys: svarbiausi faktai ir statistika

Krūties vėžys – viena dažniausių onkologinių ligų pasaulyje. Nors ši diagnozė daugelį gąsdina, šiuolaikinė medicina leidžia anksti nustatyti ligą ir užtikrinti vis geresnes gydymo galimybes. Susipažinę su svarbiausiais faktais apie šią ligą – nuo rizikos veiksnių iki profilaktikos priemonių – galime aktyviau rūpintis savo sveikata ir padėti artimiesiems.

Kas yra krūties vėžys

Krūties vėžys – tai susirgimas, kai pieno liaukų ar kitų krūties audinių ląstelės ima nekontroliuojamai daugintis ir sudaro naviką. Dažniausiai ši liga nustatoma žmonėms, gimusiems moterimis, tačiau pasitaiko ir vyrams, tik gerokai rečiau.

Kaip dažnai diagnozuojamas krūties vėžys

Krūties vėžys nusileidžia tik odos vėžiui pagal dažnį. Skaičiuojama, kad 2025 metais naujai diagnozuotų ligos atvejų bus apie 319 750. Iš jų apie 2 800 atvejų – vyrams, o likusi dalis – moterims.

Moterų tikimybė susirgti šiuo vėžiu gyvenimo eigoje siekia maždaug 1 iš 8. Vyrams ši rizika itin nedidelė – apie 1 iš 726. Nors ligų dažnis šiek tiek sumažėjo per pastarąjį dešimtmetį, ši diagnozė kasmet išgirstama tūkstančiams žmonių.

Rizikos veiksniai ir priežastys

Tiesioginė krūties vėžio priežastis nenustatyta – ligos atsiradimą lemia daug įvairių veiksnių. Tai gali būti paveldimos genetinės mutacijos, šeimos istorija, gyvenimo būdas, hormonų pusiausvyra. Dažnai kelios priežastys susideda į vieną.

• Dažnas alkoholio vartojimas
• Viršsvoris ar nutukimas
• Mažas fizinis aktyvumas
• Vaikų neturėjimas ar žindymo trūkumas
• Ilgalaikis hormoninių kontraceptikų ar pakaitinės hormonų terapijos vartojimas

Paveldimumas taip pat reikšmingas – jei šeimoje buvo krūties ar kitų onkologinių ligų, rizika susirgti didėja.

Paplitimas pagal amžių ir etninę kilmę

Krūties vėžys labiau tikėtinas vyresniame amžiuje – net 80% naujų ligos atvejų ir 90% mirčių užfiksuojama vyresniems nei 50 metų žmonėms. Lytis čia irgi svarbi – daugumą atvejų sudaro moterys.

Liga paliečia įvairių etninių grupių atstovus. Pastebėta, kad dažniau ji nustatoma baltosios rasės asmenims, tačiau mirtingumas nuo jos aukščiausias tarp juodaodžių bendruomenių. Tai gali būti susiję ir su agresyvesnėmis ligos formomis, ir su nevienoda medicinos pagalbos prieiga.

Vyrų krūties vėžys

Nors krūties vėžys daug dažnesnis moterims, susirgti gali ir vyrai. Prognozuojama, kad 2025 metais apie 2 800 vyrų išgirs šią diagnozę. Vyrų ligos atvejai paprastai nustatomi vėliau, todėl išgyvenamumo rodikliai ten prastesni.

Mirtingumo rodikliai ir prognozės

Per pastaruosius kelis dešimtmečius išgyvenamumo rodikliai nuolat gerėjo. Penkerių metų išgyvenamumas moterims po diagnozės siekia apie 91,7%, vyrams – 84%. Gerėjant ankstyvai diagnostikai, mirčių skaičius mažėja: per ketvirtį amžiaus mirtingumas nuo krūties vėžio sumažėjo net 40%.

Visgi, kasmet ši liga vis dar nusineša daug gyvybių – prognozuojama, kad 2025 m. mirs apie 42 680 žmonių, tarp jų 510 vyrų. Didžioji dauguma mirčių – tarp moterų, tačiau vyrų mirtingumas santykinai aukštesnis dėl pavėluotos diagnozės.

Simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį

• Krūties patinimas, ne visada juntamas gumbas
• Krūties ar spenelio skausmas
• Spenelio įsitraukimas į vidų
• Odos tekstūros pakitimas (paraudimas, pleiskanojimas, pastorėjimas, sausumas)
• Išskyros iš spenelio
• Padidėję pažasties limfmazgiai
• Odos įdubimai ar duobutės

Ankstyvose stadijose simptomų gali visai nebūti, todėl labai svarbus profilaktinis patikrinimas.

Ankstyva diagnostika ir profilaktika

Daugeliu atvejų krūties vėžys aptinkamas dar net nepajutus jokių ženklų. Tam padeda mamograma – specialus rentgeninis tyrimas, galintis aptikti net smulkiausias pakitimus audiniuose. Ankstyva diagnostika itin svarbi – ją turint, ligos gydymas tampa paprastesnis ir sėkmingesnis.

Rekomenduojama nuo 45 m. kasmet atlikti mamografijos procedūrą moterims vidutinės rizikos grupėje, o nuo 55 m. – kartą per dvejus metus arba dažniau, jei yra papildomų rizikos veiksnių. Dėl individualių profilaktikos priemonių visada verta pasitarti su gydytoju.

Santrauka

Krūties vėžys – dažniausia piktybinė liga moterims. Nors priežastys sudėtingos ir įvairialypės, didžioji dalis sergančiųjų išgyvena penkerius metus ir ilgiau. Svarbiausia – neignoruoti simptomų bei reguliariai tikrintis net ir tada, kai jokių ligos požymių nejaučiate. Gerėjanti ankstyvoji diagnostika ir intensyvi profilaktika leidžia laiku pastebėti pokyčius ir išsaugoti sveikatą bei gyvenimą.