Krūtų sutrikimai: savityra, guzai ir skausmas

Savalaikis dėmesys savo krūtų sveikatai gali padėti pastebėti pokyčius ir užkirsti kelią rimtesnėms ligoms. Nors nuolatinės savityros nauda nėra vienareikšmiškai įrodyta, kai kurios moterys vis tiek renkasi jas atlikti. Atsižvelgdamas į jūsų situaciją, gydytojas gali parodyti, kaip tinkamai atlikti krūtų savityrą ir paaiškinti, kada geriau tai daryti.

Kaip atlikti krūtų savityrą

Rinkitės laiką praėjus kelioms dienoms po menstruacijų: tuomet krūtys būna mažiau jautrios, o audiniai suminkštėja ir tampa lengviau apčiuopiami. Savityrą patogu atlikti duše, kai muilas suteikia slidumo ir leidžia švelniai pirštais slysti oda. Apžiūrėkite, ar nėra duobelių.

• Švelniai spaudžiant pirštais patikrinkite, ar near krūtyje ar greta jos paviršių kietų darinių.
• Naudokite stipresnį spaudimą norėdamos patyrinėti giliau slypinčius audinius.
• Švelniai suspauskite spenelį – atkreipkite dėmesį, jei pastebite išskyrų, o ypač kraujingų.

Kiekvieną kartą užčiuopus neįprastą darinį ar pokytį, pasitarkite su gydytoju. Nors dauguma gumbelių nėra pavojingi, kai kurie gali būti rimtesni. Tikslesniam įvertinimui gydytojai dažniausiai skiria ultragarsą, o prireikus atlieka biopsiją.

Mammograma – svarbus žingsnis profilaktikai

Mammogramos padeda aptikti pakitimus, kurie per maži, kad juos būtų galima apčiuopti ranka. Nuo kokio amžiaus pradėti reguliarias mammogramas – nuomonės išsiskiria. Kai kurie gydytojai rekomenduoja nuo 40 metų, kiti – nuo 50-ies. Taip pat atsižvelgiama į individualius rizikos veiksnius: jei artimieji (pavyzdžiui, mama ar sesuo) sirgo krūties vėžiu, patikra dažnai pradedama anksčiau.

• Moterys nuo 45 iki 54 metų dažniausiai skatinamos kasmet atlikti mammogramą.
• Vyresnėms nei 55 metų rekomenduojama tyrimą kartoti kas vienerius–dvejus metus.
• Yra galimybė atlikti ir trimatį mammogramą kartu su įprastąja skaitmenine – ši kombinacija kai kada suteikia dar aiškesnį vaizdą.

Mammogramų tikslas – kuo anksčiau pastebėti pokyčius, kai gydymas būna veiksmingiausias.

Krūtų skausmo priežastys ir ypatybės

Krūtų skausmas, dar vadinamas mastalgija, dažniausiai atsiranda dėl natūralių organizmo pokyčių menstruacijų ciklo metu. Priežastimi gali tapti hormonų svyravimai, dėl kurių audiniai patinsta, prisipildo daugiau skysčių ir ima spausti nervų galūnėles. Kai kurioms moterims diskomfortas stipriausias prieš mėnesines, kitoms – kaip šalutinis kontracepcijos poveikis.

Kiti veiksniai, galintys sukelti krūtų skausmą:

• uždegimas arba infekcija (gali susiformuoti pūlingų mazgelių, primenančių cistas);
• trauma ar sužalojimas;
• audinių dariniai, tarp jų ir navikai;
• retai – mitybos aspektai.

Nors audinių cistos dažnai sukelia skausmą, krūties vėžys paprastai nėra lydimas stipraus skausmo. Vis dėlto skausmas neatmeta šios galimybės, todėl svarbu į visus pokyčius žiūrėti atsakingai.

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Apie bet kokius neįprastus požymius verta kuo skubiau pranešti gydytojui. Ypač rekomenduojama kreiptis, jeigu pastebite:

• naujų ar neįprastų krūties arba pažasties darinių;
• įtrauktą spenelį;
• krūties odoje atsiradusias duobeles ar įtraukas;
• spenelio išskyras, ypač jei jos skaidrios ar kraujingos;
• paraudimą, skausmą ar odos pleiskanojimą;
• krūtyje bet kokių kitų nepažįstamų pokyčių;
• skausmą, kuris sunkėja ar išlieka ilgiau nei dvi savaites ir trukdo miegoti.

Nors dauguma nustatomų pakitimų nėra pavojingi, anksčiau aptiktos rimtos problemos dažniausiai yra lengviau išgydomos.

Esminiai dalykai, kuriuos verta prisiminti

Didžioji dalis krūties darinių – nepavojingi, tačiau bet kokį pasikeitimą reikia aptarti su gydytoju. Greita reakcija padeda užtikrinti ramybę ir, jei reikia, pasirūpinti tinkamu gydymu.