Kuo skiriasi artritas ir bursitas?

Nors artritas ir bursitas dažnai painiojami dėl panašių požymių, tai – dvi visiškai skirtingos būklės. Abi jos gali pasireikšti sąnarių skausmu, uždegimu ir diskomfortu, tačiau jų kilmė ir eiga gerokai skiriasi.

Bursito esmė

Bursitas – tai uždegimas, kuris apima bursas. Bursos yra mažos skysčio pripildytos pagalvėlės, esančios šalia sąnarių. Jų paskirtis – amortizuoti kaulus, sausgysles ir raumenis, mažinti trintį ir apsaugoti sąnarius nuo per didelio dirginimo.

Bursos gali sudirgti dėl nuolatinio judesio, netaisyklingos laikysenos, ilgalaikio spaudimo ar uždegiminių procesų organizme. Su amžiumi rizika susirgti bursitu auga. Ypač pavojingi darbai ar veiklos, kai kartojami tie patys judesiai ar ilgai spaudžiama tam tikra kūno vieta. Tai gali būti tokie užsiėmimai kaip sodo darbai, tapymas, šveitimas, staliaus ar statybos darbai, sportas, grojimas muzikos instrumentu.

• Medžiagų apykaitos sutrikimai ir kai kurios lėtinės ligos, pavyzdžiui, artritas, podagra, cukrinis diabetas, taip pat didina bursito riziką.
• Bursitas gali atsirasti net po staigios traumos arba infekcijos.

Kur dažniausiai pasireiškia bursitas?

• Petys (subakromialinis bursitas, periskapulinis bursitas)
• Klubas (iliopetinė arba trochanterinė bursitas)
• Alkūnė (olekranoninis bursitas – dažnai vadinama „statybininko alkūne“)
• Pėda (bursito vieta priklauso nuo tikslios srities, dažniausiai apie pėdos nykštį, kulną ar padą)
• Kelis (prepatelarinis bursitas – dar kitaip „namų tvarkytojos kelias“)
• Sėdmenys (ischialinis bursitas, vadinamas ir „audėjo dugnu“)

Tipiškas bursito simptomas – aštrus ar spaudžiantis skausmas, stiprėjantis judant arba spaudžiant pažeistą vietą. Taip pat galimas tinimas, ribotas sąnario lankstumas, o infekcijos atveju – paraudimas, šiluma, karščiavimas ar šaltkrėtis.

Kas yra artritas?

Artritas – tai plati daugiau nei šimto ligų grupė, pasireiškianti sąnarių uždegimu. Dažniausias simptomas – skausmas, ribotas judrumas bei sąnarių patinimas. Uždegimas dažniausiai pažeidžia daugiau nei vieną sąnarį ir bėgant laikui palaipsniui sunkėja.

Artrito kilmė priklauso nuo jo tipo:

• Reumatoidinis artritas – autoimuninė liga, kai organizmas pradeda naikinti savo sąnarių audinius. Dažnai pažeidžia abi rankas, riešus, kelius. Sąnarių gleivinė išbrinksta, progresuoja skausmingumas ir forma, ilgainiui prarandama judesių laisvė. Galimi ir bendri simptomai: silpnumas, nedidelis karščiavimas, nuovargis. Ligai progresuojant, gali būti pažeidžiami vidaus organai.
• Osteoartritas – dažniausia artrito forma, paplitusi vyresniems nei 65 metų žmonėms. Dėl natūralaus sąnario kremzlės dėvėjimosi pradeda irti sąnario paviršius, atsiranda uždegimas ir skausmas. Dažniausiai pažeidžiami keliai, klubai bei plaštakos.

Osteoartritas ilgainiui gali labai apriboti sąnario funkciją ir sukelti, negalią. Artritas išsiskiria lėtine eiga – simptomai dažnai prasideda nepastebimai ir stiprėja metams bėgant.

Panašūs simptomai ir pažeidžiamos vietos

Bursitas ir artritas dažnai pasireiškia tokiais pačiais simptomais ir būtent dėl to žmonės juos painioja. Tiek viena, tiek kita būklė sukelia:

• Skausmą ir maudimą sąnariuose
• Tinimą
• Jautrumą spaudžiant
• Judesių stingimą
• Paraudimą

Abi ligos dažniausiai pažeidžia pečius, kelius, klubus ar riešus, tačiau gana dažnai gali pasireikšti ir kitose kūno vietose.

Skirtumai tarp artrito ir bursito

Nors iš pirmo žvilgsnio panašios, šios ligos turi esminį skirtumą – uždegimo vietą. Artritas veikia patį sąnarį, o bursitas – uždegimą sukelia bursose, kurios yra šalia sąnarių. Tarp šių sutrikimų yra ir daugiau skirtumų:

• Artritas paprastai vystosi iš lėto, jo eiga lėtinė, o sąnario pažeidimai dažniausiai negrįžtami. Bursitas dažniausiai pasireiškia ūmiai ir, pašalinus dirgiklį, dažniausiai praeina be ilgalaikių pasekmių.
• Bursitas dažniau paveikia pečius, klubus, alkūnes ir kelius, o artritas dažniau pasireiškia keliuose, klubuose ir smulkiuosiuose sąnariuose.
• Artritas gali būti ilgalaikė, progresuojanti liga, whereas bursitas dažnai yra trumpalaikis epizodas, priklausantis nuo fizinio krūvio ir traumų kiekio.

Diagnozės nustatymo principai

Bursitas dažnai įtariamas įvertinus simptomus ir atlikus apžiūrą. Jei priepuoliai kartojasi arba įtariama infekcija, gali būti skiriami papildomi tyrimai:

• Rentgeno nuotraukos, siekiant atskirti kitus sutrikimus (pvz., lūžius)
• Ultragarsas ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), jei reikia detaliau įvertinti sąnarį
• Kraujo tyrimai infekcijai nustatyti
• Bursos skysčio tyrimas – jei įtariama infekcija ar kita priežastis

Artritas diagnozuojamas įvertinus ligos istoriją, simptomus, atliekant fizinį ištyrimą, o kartais – ir rentgeną, kompiuterinės ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus, padedančius nustatyti sąnarių pažeidimus ar uždegimo pobūdį.

Kodėl svarbu ankstyva pagalba?

Nors bursitas dažnai praeina greitai pašalinus sukeliančias priežastis, svarbu laiku pasitikrinti, kad liga neprogresuotų ar neužsitęstų. Ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas leidžia greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo. Artrito eiga lėtesnė, bet ir gydymas, bei priežiūra svarbūs norint išsaugoti sąnarių funkciją ir sumažinti ligos progresavimą.