Pereiti prie turinio

Kvėpavimo sulaikymo priepuoliai: ką daryti, kai jūsų vaikas sulaiko kvėpavimą iš susijaudinimo

Kvėpavimo užlaikymo epizodai vaikams gali kartotis, svarbu žinoti, kaip reaguoti ir kokių klaidų vengti priepuolio ar prevencijos metu.

Eglė JankauskaitėŠeimos gydytoja
Paskelbta
Atnaujinta
Skaitymo trukmė
1 min. skaitymo
Šiame straipsnyje
  1. Kaip elgtis priepuolio metu
  2. Pavojų atvejai
  3. Priepuolių prevencija

Jei vaikui pasitaikė kvėpavimo užlaikymo epizodas, didelė tikimybė, kad tokių atvejų pasikartos. Kai kuriems vaikams šie priepuoliai nutinka kelis kartus per dieną, kitiems – itin retai, gal net tik kartą per metus.

Kaip elgtis priepuolio metu

Šiuo metu nėra nei vaistų, nei kitų standartinių gydymo būdų, skirtų kvėpavimo sulaikymo epizodams. Kai kurie tyrimai rodo, kad anemija (raudonųjų kraujo kūnelių trūkumas) gali lemti dažnesnius priepuolius, todėl kartais rekomenduojami geležies papildai. Vis dėlto šiai rekomendacijai dar reikia daugiau mokslinių tyrimų. Gydytojas gali paskirti kraujo tyrimą geležies lygiui nustatyti.

Priepuolio metu svarbiausia – paguldyti vaiką ant šono. Taip palengvinama kraujotaka į smegenis ir vaikas dažniau atsigauja greičiau.

Pavojų atvejai

Itin retai kvėpavimas neatsinaujina ilgiau nei minutę. Tokiose situacijose būtina kuo skubiau reaguoti, nes užsitęsęs deguonies trūkumas kelia rimtą pavojų.

Priepuolių prevencija

Gydytojas gali padėti atpažinti situacijas, kurios vaikui sukelia kvėpavimo užlaikymo epizodus. Kai kurie tėvai pastebi, kad stipriai papūtus vaikui į veidą priepuolis gali nutrūkti. Visgi šis būdas tinka ne visiems – ypač vyresniems vaikams jis dažnai neveiksmingas.

Elgesio formavimas

Jei priepuolius provokuoja vaiko pykčio priepuoliai ar užsispyrimas, gydytojas gali pasiūlyti naujų taisyklių ar disciplinos principų. Svarbu nepradėti nuolatos nusileisti vaikui vien tam, kad išvengtumėte priepuolio – kitaip gali išsivystyti ilgalaikių elgesio problemų, kurios išliks net ir dingus kvėpavimo užlaikymo epizodams.

Eglė Jankauskaitė

Šeimos gydytoja

Šeimos gydytoja, orientuota į ilgalaikį pacientų stebėjimą ir sveikatos raštingumo ugdymą. Patirtį sukaupė dirbdama tiek miesto, tiek regiono klinikose. Skiria dėmesį ankstyvajai diagnostikai, psichosomatikos atpažinimui ir mitybos vaidmeniui ligų prevencijoje. Žinoma kaip empatiška, bet reikli specialistė, kuri laiko svarbiausia ne tik gydyti, bet ir padėti žmogui suprasti savo kūno signalus.

Visi autoriaus straipsniai

Informacija yra šviečiamojo pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei simptomai kelia nerimą ar stiprėja, kreipkitės į gydytoją, o ūmiu atveju skambinkite 112.

Skaitykite toliau