Ląstelės, audiniai ir organai: pažinkime jų sandarą ir funkcijas

Medicinos ar pirmosios pagalbos straipsniuose dažnai sutinkami terminai gali atrodyti neaiškūs, ypač jei nesate su jais susipažinę. Tokie nežinomi žodžiai gali apsunkinti supratimą ir sukelti painiavos.

Norint lengviau orientuotis medicinos pasaulyje, pravartu iš pradžių įsigilinti į pagrindinius kūno komponentus: ląsteles, audinius ir organus. Juos supratus, tampa paprasčiau suprasti ir sudėtingesnes temas, pavyzdžiui, organų sistemas ar atskiras jų dalis, tokias kaip nervų sistema.

Ląstelės – gyvybės pagrindas

Ląstelė yra pati mažiausia mūsų kūno „statybinė plyta“. Ją galima palyginti su vištos kiaušiniu: išorėje yra membrana (kiaušinio atveju – kietas lukštas, tačiau daugumos ląstelių membrana lanksti), viduje – skysčiai, primenantys baltymą, o centrinėje dalyje yra branduolys, lyg trynys.

Ląstelės pasižymi įvairove – jų formos ir funkcijos skiriasi. Pavyzdžiui, nervinės ląstelės ilgos, plonos, turinčios izoliacinį sluoksnį; jos primena kūno elektros laidus ir perduoda signalus. Raumenų ląstelės storos, pailgos, elastingos. Eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai) yra plokšti, disko formos, o kiekvienos ląstelės forma padeda geriau atlikti jai skirtą užduotį.

Kiekviena ląstelė turi unikalų vaidmenį. Raumenų ląstelės susitraukia, nervinės – perduoda impulsus, eritrocitai gabena deguonį, o leukocitai (baltieji kraujo kūneliai) saugo nuo infekcijų.

Audiniai – ląstelių susivienijimas

Vienodų ląstelių grupės suformuoja audinius. Raumenų audinį sudaro gijos iš raumeninių ląstelių. Riebalinis audinys (dar vadinamas adiposiniu) susideda iš riebalinių ląstelių. Yra ir jungiamasis audinys – įvairios stiprios, elastingos medžiagos, kaip sausgyslės ar raiščiai.

Pirmoje pagalboje dažnai minimi būtent audiniai, nes juos galime matyti ar liesti. Ląstelės – nematomos plika akimi, bet audiniai, pavyzdžiui, nupjovus odą, tampa matomi net ir neprofesionalams. Siuvant žaizdas suartinamos būtent audinių kraštai, o ne atskiri ląstelės.

Organai – kompleksinis audinių darbas

Organas susiformuoja tada, kai įvairūs audiniai susitelkia bendram tikslui. Puikus pavyzdys – širdis: čia dirba raumeninis, jungiamasis ir nervinis audinys, kad šis organas galėtų nuolat pumpuoti kraują.

Daugelio organų veikla nėra vienpusiška – jie atlieka kelias funkcijas. Akys analizuoja spalvą, šviesą, judesį, taip pat juda ir fokusuojasi. Didžiausias žmogaus kūno organas – oda. Ji ypač gerai parodo, kaip kelių skirtingų audinių sluoksniai dirba kartu atliekant daugybę užduočių:

• Sulaiko kūno skysčius
• Padeda palaikyti tinkamą kūno temperatūrą
• Jautriai reaguoja į karštį, spaudimą, niežulį ir skausmą
• Dalyvauja hormonų gamyboje

Anatominė struktūra – visa ko pradžia

Kiekviena kūno dalis, nepriklausomai nuo to, ar tai smegenų audinys, ar tvirta kaulo struktūra, sudaryta remiantis tuo pačiu principu: iš ląstelių susiformuoja audiniai, o audiniai susijungia į organus. Tai kertiniai žmogaus kūno elementai, kuriuos supratus lengviau įsigilinti į tolimesnes medicinines žinias.