Latentinės celiakijos poveikis

Latentinė celiakija nustatoma tuomet, kai žmogus turi šiam sutrikimui būdingus paveldėtus genus, tačiau kol kas nepasirodė jokie ligai būdingi simptomai ar požymiai.

Kaip atpažįstama latentinė celiakija

Ši būklė paprastai paaiškėja, kai kraujo tyrimuose randama celiakijai būdingų požymių, tačiau atliekant žarnyno tyrimą nematyti žarnyno gaurelių pažeidimo. Taigi, skirtingai nei „tylioji“ celiakijos forma, kai žarnyne jau prasidėję pokyčiai, tačiau simptomų nejaučiama, latentinės celiakijos atvejais žarnynas išlieka nepažeistas.

Latentinė celiakija dar vadinama netipine celiakija ir dažniausiai pasireiškia keliais scenarijais:

• Asmuo galėjo sirgti celiakija vaikystėje, tačiau liga savaime išnyko. Vėliau atsiradus virškinimo sutrikimams, gydytojai tiria, ar negalėtų būti atkryčio.
• Kai kurie žmonės vaikystėje gydėsi celiakiją laikydamiesi griežtos dietos be gliuteno. Jei po daugelio metų atsiranda naujų negalavimų, tirti dėl celiakijos taip pat verta.

Ar reikės keisti gyvenimo būdą?

Nustačius latentinę celiakiją ir nesant aiškių ligos ženklų, nėra būtinybės keisti mitybos ar kasdieninių įpročių. Paprastai gydytojas tiesiog rekomenduoja reguliariai tikrintis, kad būtų galima pastebėti bet kokius pokyčius ar ligos progresavimo požymius anksčiau.

Ką svarbu žinoti apie rizikas?

Nors latentinė celiakija dažniausiai nesukelia kasdienių nepatogumų, tai nereiškia, kad rizika išnyksta visiškai. Kai žmogus turi ligos genetinį polinkį, išlieka tikimybė, kad bėgant laikui celiakija pasireikš aktyviau ar pažeis žarnyną, taip pat padidėja rizika ir kitoms autoimuninėms ligoms.

Paplitimas ir genetika

Dabartiniais laikais, kai informacija apie celiakiją vis labiau prieinama, latentinė liga nustatoma dažniau. Daug žmonių kreipiasi iš anksto pasitikrinti, ypač jei šeimoje liga jau buvo nustatyta. Celiakija yra stipriai susijusi su paveldimumu. Turint specifinį HLA-DQ8 geną, rizika padidėja, tačiau tokie žmonės ne visada suserga celiakija.

Pirmos eilės giminaičiai (tėvai, broliai, seserys, vaikai), kurių artimieji serga šia liga, dažniau ir patys susiduria su panašia sveikatos rizika – jų tikimybė susirgti siekia maždaug 1 iš 10.

Nesimptominių atvejų pavojai

Svarbu žinoti, kad nustatytas genetinis polinkis dar nereiškia, jog galima nebesirūpinti sveikata. Jei liga išsivysto vėlesniame amžiuje, tikimybė susirgti ir kitomis autoimuninėmis ligomis tampa net dvigubai didesnė, lyginant su tais, kuriems simptomai pasireiškia vaikystėje. Dažniausios susijusios ligos: autoimuninis skydliaukės sutrikimas, odos bėrimai (pvz., herpetiforminis dermatitas), žarnyno uždegimai (limfocitinė kolitas), gliuteno sukelta ataksija ar autoimuninė mažakraujystė.

Glitimo atsisakymas – ar būtina?

Nustačius latentinę celiakiją, dažnas renkasi stebėti savo sveikatą ir nekeisti įpročių, ypač jei nejaučia jokių neigiamų simptomų. Maitintis be glitimo reikalauja pastangų, o tuomet, kai liga niekaip nepasireiškia, tai gali atrodyti sudėtinga ar net neverta.

Kai kurie tyrimai rodo, kad sumažinus ar visiškai atsisakius glitimo gali sumažėti rizika, jog celiakija progresuos. Kita vertus, nuomonės šiuo klausimu išlieka skirtingos – kai kurie specialistai rekomenduoja dietos nesilaikyti, jei nėra aiškių požymių.

Galiausiai, kuris variantas tinkamiausias, priklauso nuo jūsų ir gydytojo diskusijos. Moksliniai įrodymai dėl privalomos dietos laikymosi latentinės celiakijos atveju nėra vienareikšmiški, tad svarbu įsiklausyti į individualius poreikius ir rizikas.