Lėtinio nuovargio sindromo gydymas

Lėtinio nuovargio sindromas (ME/CFS) yra būklė, kurią valdyti gali būti sudėtinga, nes nėra vieno visiems tinkamo gydymo metodo. Tačiau tinkamas gyvenimo būdas, emocinė parama, tam tikri vaistai ir papildomos priemonės gali padėti palengvinti simptomus, prisitaikyti prie kasdienybės ir pagerinti gyvenimo kokybę. Kartu su sveikatos priežiūros specialistais galima rasti individualų valdymo planą pagal patiriamus simptomus.

Gyvenimo būdo pokyčiai ir savipagalbos priemonės

Daugeliui sergančiųjų ME/CFS kasdienybė reikalauja prisitaikymo ir naujų įpročių. Simptomai bei jų sunkumas gali labai skirtis, todėl svarbu nuolat stebėti savo savijautą. Naudinga vesti dienoraštį ar žymėtis, kiek ir kokios veiklos tinka, kas sukelia pablogėjimą ir kokie požymiai rodo artėjantį nuovargio paūmėjimą.

• Trumpų aktyvumo periodų pasirinkimas ir reguliaraus poilsio planavimas padeda vengti pervargimo.
• Kasdienės rutinos kūrimas leidžia atlikti svarbiausius darbus, bet neperkrauti savęs vienu kartu.
• Mainykite veiklų pobūdį: derinkite sėdimą bei stovimą darbą, protinę ir fiziškai lengvesnę veiklą.
• Ieškokite būdų, kaip sumažinti kūno apkrovą – pavyzdžiui, sėdint ruoškite maistą virtuvėje.

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių ME/CFS sunkumų – taip vadinamas „užsivedimo ir išsekimo“ ratas: kai jaučiatės geriau ir nuveikiate per daug, kitomis dienomis simptomai stipriai paūmėja. Didelę naudą gali turėti veiklos planavimas ir nuolatinis savo ribų stebėjimas.

Miegas ir poilsis

Neatstatantis miegas ir miego sutrikimai yra svarbi ME/CFS dalis. Norint pagerinti miego kokybę, vertėtų:

• Laikytis pastovaus kėlimosi ir ėjimo miegoti laiko.
• Vakare skirti laiko ramiems užsiėmimams, vengti judrių ar protą stimuliuojančių veiklų.
• Atsisakyti kofeino nuo popietės, riboti alkoholį ir sunkius patiekalus vakare.
• Miegamąjį naudoti tik poilsiui, pašalinti iš jo elektroninius prietaisus.
• Trumpi dienos poguliai neturėtų viršyti 30 minučių.
• Rūpintis, kad miegamasis būtų tylus, tamsus, malonus ir tinkamos temperatūros.

Streso valdymas ir psichologinė pagalba

Gilus kvėpavimas, sąmoningo dėmesingumo (mindfulness) ar įvairūs relaksacijos pratimai gali sumažinti emocinę įtampą ar nerimą, kuris dažnai lydi šią būklę. Prireikus verta ieškoti emocinės paramos artimoje aplinkoje, specialiose pagalbos grupėse ar pas profesionalų psichologą.

Mityba ir skysčių vartojimas

Subalansuota mityba, kurioje gausu visaverčių maisto produktų ir būtinų vitaminų, yra svarbi kiekvienam. Nėra patikimų įrodymų, kad visiškai ypatinga dieta galėtų padėti sergantiems ME/CFS, tačiau kai kurie asmenys pastebi pagerėjimą atsisakę tam tikrų produktų ar skirdami daugiau dėmesio baltyminiams šaltiniams, vitaminui A ir E.

Savipagalba kūnui

Dalis žmonių sergančių ME/CFS yra jautrūs temperatūros svyravimams. Šaltuoju metu padėti gali šildančios priemonės – pavyzdžiui, šildyklė ar šiltos kojinės. Atsipalaiduoti gali padėti šilta ar vėsi vonia, pėdų mirkymas. Norint sumažinti įtampą raumenyse, gali būti naudojamas šildantis “grikių krepšys” ar net garai. Liaudiškai vonios su Epsom druska taip pat yra populiarios.

Be recepto įsigyjamos priemonės

Kai kuriuos simptomus gali sumažinti nereceptiniai vaistai ar priemonės, nors būtina apie visus vartojamus preparatus informuoti savo gydytoją.

• Neramumui ar miego sutrikimams kartais padeda trumpalaikis miego preparatų naudojimas, pavyzdžiui, melatoninas.
• Skausmui mažinti galima pasitelkti priemones, skirtas vietiniam naudojimui: vaistinius pleistrus ar gelius su mentoliu, kamparu ar kapsaicinu. Jie tinka lokalizuotam skausmui ir turėtų būti naudojami pagal nurodymus, ypač jei oda yra jautri.
• Sisteminiam skausmui ar karščiavimui naudojami nereceptiniai vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas.

Receptiniai vaistai

Nėra specifinių vaistų, skirtų būtent ME/CFS gydyti, tačiau gydytojai gali skirti įvairių preparatų, norėdami palengvinti atskirus simptomus ar jų derinius. Dažniausiai taikoma:

• Antidepresantai (serotonino ar serotonino-norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai bei tricikliai antidepresantai) naudojami miego ir nuotaikos sutrikimams mažinti, skausmui lengvinti.
• Kai pasireiškia nerimas, gali būti paskirti raminamieji vaistai. Jų gali būti skiriama tik trumpam laikui dėl galimo pripratimo ar šalutinio poveikio.
• Esant nuolatiniam skausmui, kartais prireikia stipresnių medikamentų nei įprasti nereceptiniai preparatai, tačiau negalima kartu vartoti kelių tos pačios grupės vaistų, kad išvengtumėte žalingo poveikio inkstams ar virškinimo sistemai.
• Kraujotakos sutrikimams (ortostatinio netoleravimo atveju) gali būti taikomi vaistai, didinantys kraujo tūrį ar veikiantys kraujagysles.

Be to, kai kurie gydytojai gali siūlyti migdomuosius vaistus, jeigu kitos miego gerinimo priemonės neveiksmingos, tačiau jie dažniausiai skiriami trumpam ir mažomis dozėmis. Jeigu pasitvirtina infekcija, galimi paskyrimai antimikrobinių vaistų (antibiotikai, antivirusiniai ir kt.), bet tik esant objektyviai infekcijai.

Papildomos ir alternatyvios priemonės

Tarp alternatyvių metodų kai kurie žmonės renkasi akupunktūrą, masažą, relaksacijos ar dėmesingumo ugdymo užsiėmimus, siekdami sumažinti įtampą, nuovargį ar pagerinti savijautą. Taip pat taikomos kinų taikomosios praktikos – qigongas ar tai chi, derinant judėjimą su kvėpavimo ir meditacijos pratimais. Kai kuriems gali būti skiriamos papildų schemos, ypač jei nustatomi deficitai.

Populiariausi papildai, kuriuos renkasi žmonės dėl energijos, imuninės sistemos ar skausmo valdymo:

• Energijai: karnitinas, kofermentas Q10, kreatinas, D-ribozė, magnis, NADH, SAM-e, vitaminas B12
• Imuninės funkcijai: karnitinas, kofermentas Q10, DHEA, lizinas, rodiolė, teaninas
• Skausmui: lizinas, magnis, žuvų taukai (omega-3), kurkuminas, vitaminas D
• Miegui: melatoninas, valerijonas
• Nuotaikai: DHEA, folio rūgštis, lizinas
• Smegenų funkcijai: 5-HTP, karnitinas, folio rūgštis, omega-3, rodiolė, SAM-e, teaninas

Visada prieš pradedant papildų vartojimą verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku – taip išvengsite galimų sąveikų ar nepageidaujamo poveikio.

Dažnai užduodami klausimai

Koks specialistas gydo lėtinio nuovargio sindromą?

Pirmiausia vertėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris gali nukreipti pas atitinkamą specialistą – pavyzdžiui, reumatologą, neurologą ar miego sutrikimų gydytoją. Specialistas įvertins simptomus, atskirs lėtinį nuovargio sindromą nuo kitų panašių būklių ir nustatys, ar reikia papildomų tyrimų.

Kokia mityba tinka sergant ME/CFS?

Racionali, pilnavertė mityba ypač svarbi sergant lėtiniu nuovargiu: pirmenybė teikiama įvairiems, maistingiems produktams, ribojami sočiųjų riebalų ir tuščių kalorijų šaltiniai. Kai kurie vitaminais A ir E turtingi produktai (liesa mėsa, augaliniai aliejai, kiaušiniai, paukštiena) gali būti naudingi, tačiau griežtų rekomendacijų dėl tam tikrų maisto produktų vengimo ar vartojimo nėra.

Ar galima sportuoti sergant ME/CFS?

Svarbu parinkti jums tinkamą fizinį krūvį ir nesusigundyti sportuoti energingai net „geresnėmis“ dienomis. Įprasti aerobikos ar intensyvaus sporto patarimai ME/CFS sergantiems žmonėms netinka ir gali pabloginti savijautą. Prieš pradedant bet kokią treniruočių programą būtina pasitarti su gydytoju – tik taip užtikrinsite, kad fizinis aktyvumas bus jums saugus ir naudingas.

Ar armodafinilas padeda gydyti lėtinį nuovargį?

Armodafinilas kartais skiriamas kaip vaistas nuo stipraus mieguistumo, tačiau nėra įrodyta, kad šis preparatas veiksmingai padeda sergant ME/CFS. Visuomet verta dėl tokio sprendimo pasikalbėti su gydytoju, kuris įvertins galimą naudą ir riziką būtent jūsų atveju.

Ar yra išgijimo galimybė?

Šiuo metu nėra gydymo, kuris visiškai pašalintų lėtinį nuovargio sindromą, tačiau tinkamai valdant simptomus ir rūpinantis savimi galima pagerinti gyvenimo kokybę. Padėti gali kruopšti mityba, fizinio krūvio planavimas, poilsio režimas, psichologinis palaikymas ir relaksacijos/praktikos, tokios kaip meditacija ar kvėpavimo pratimai.