Lėtinio nuovargio sindromo priežastys ir rizikos veiksniai

Lėtinio nuovargio sindromas (ME/CFS) yra sudėtinga būklė, kurios priežastys iki šiol išlieka neišaiškintos. Daugelis mokslininkų mano, kad ją lemia ne vienas, o keli susikertantys veiksniai. Įvairių tyrimų metu nustatyta, kad didelės reikšmės gali turėti genetinis polinkis, infekcijos, imuninės sistemos sutrikimai, hormonų pusiausvyros pokyčiai, cheminės medžiagos, o taip pat ir lytis. Ši liga dažniau nustatoma moterims, tačiau serga ir vyrai.

Ligos priežastys: kelių veiksnių sankirta

Kiekvienam žmogui, sergančiam lėtinio nuovargio sindromu, liga gali išsivystyti skirtingai – vieni patiria daugiau imuninių, kiti – hormoninių pokyčių, tačiau retai kuris sergantysis turi visus įmanomus rizikos veiksnius. Dažniausiai susidaro unikalus jų derinys, kurio rezultatas – varginantys simptomai ir gyvenimo kokybės pokyčiai.

Genetinis polinkis

Manoma, kad tam tikri žmonės gimsta su polinkiu ME/CFS. Toks paveldimumas ne visada reiškia, jog šeimoje ši liga pasikartos – greičiau tai lemia jautrumą aplinkos įtakoms, pavyzdžiui, stresui ar kontaktui su chemikalais. Tyrėjai ieško ryšio su konkrečiais genais, veikiančiais hormonų ir streso reguliavimo sistemas. Pastebima, kad ligos atvejai gali kartotis šeimose, tačiau aiškaus paveldimumo modelio kol kas nėra.

Infekcijos ir virusai

Daugelio ME/CFS atvejų pradžia sutampa su persirgta infekcija, panašia į gripą. Kai kurie virusai – tokie kaip Epstein-Barr (mononukleozės sukėlėjas), Ross River ar Q karštinės infekcija – daliai žmonių sukelia užsitęsusį nuovargį. Pastebėta, kad po minėtų infekcijų apie 10 proc. žmonių ima vystytis lėtinio nuovargio simptomai. Sunkesnė ligos eiga dažniausiai pasireiškia tiems, kuriems pradinė infekcija taip pat buvo stipresnė.

Nors daug tyrinėjama ir kitų galimų ligą sukeliančių mikroorganizmų – pavyzdžiui, HHV-6 viruso ar Laimo ligos bakterijos – aiškaus ryšio su konkrečiu sukėlėju nėra rasta. Įdomu tai, kad lėtinio nuovargio sindromas nėra užkrečiamas, ir jam būdingų atvejų nėra pavykę susieti su vienu konkrečiu virusu ar bakterija.

Imuninės sistemos pokyčiai

Lėtinio nuovargio sindromo atveju imuninė sistema dažnai veikia neįprastai. Būklė kai kuriais bruožais primena autoimunines ligas, kai organizmas pradeda “kovoti” prieš savo audinius. Dažnesnės alerginės reakcijos, o kai kuriems sergantiesiems nustatoma sumažėjusi energiją kaupianti molekulė ATP. Taip pat stebimi imuniteto ląstelių, pvz., natūralių žudikų (NK) ar T-ląstelių, funkcijos svyravimai: kuo šie pokyčiai ryškesni, tuo stipresni gali būti ligos pasireiškimai.

Mokslininkai aiškinasi, kaip citokinų – imuninės sistemos signalinių molekulių – lygio padidėjimas galėtų paaiškinti nuovargį, raumenų maudimą ar kitus būdingus simptomus.

Hormonai ir centrinė nervų sistema

Hormonų ir nervų sistemos sąveika daro įtaką nuotaikai, miegui, gebėjimui reaguoti į stresą. Lėtinio nuovargio sindromu sergantiems žmonėms aptinkamas mažesnis streso hormono – kortizolio – kiekis, o tai gali sunkinti adaptaciją prie fizinio ar emocinio diskomforto. Be to, pasitaiko neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ar dopaminas, disbalanso, kuris veikia emocinę savijautą bei kognityvines funkcijas.

Didelę reikšmę turi ir miego ciklų sutrikimai – dažnai fiksuojamas pakitęs REM (greitų akių judesių) miego fazės ilgumas. Tyrėjų vertinimu, būtent HPA ašies (pagumburio-hipofizės-antinksčių sistemos) veiklos pokyčiai gali paveikti žmogaus miego ritmą ir emocinę pusiausvyrą.

Nors psichologinė būklė ar asmenybės bruožai gali padidinti riziką susirgti, ME/CFS nelaikomas vien psichogenine liga ar emociniu silpnumu.

Cheminės medžiagos ir toksinai

Kai kuriems žmonėms simptomus gali sukelti ar sustiprinti kontaktas su aplinkos chemikalais, pavyzdžiui, tirpikliais, pesticidais ar sunkiaisiais metalais. Tačiau šie veiksniai dažnai būna plačiai paplitę, todėl sunku tiksliai pasakyti, kurie konkretūs junginiai išprovokuoja ligą. Gana dažnai ME/CFS simptomai persidengia su daugialypiu cheminių medžiagų jautrumu (MCS), kuris pasižymi panašiais požymiais.

Lyties įtaka

Moterims ši diagnozė patvirtinama 2–4 kartus dažniau nei vyrams. Šį skirtumą gali lemti hormonų, imuninės sistemos veiklos bei genetinės įtakos variacijos. Visgi neatmetama ir diagnostinė šališkumas – vyrai dažniau vengia kreiptis į medikus dėl nuovargio, o specialistai kartais klaidingai laiko ligą moterų problema ir rečiau ją įtaria vyrams.

• Moterims būdingas mažesnis testosterono kiekis, kuris prisideda prie raumenų ištvermės.
• Streso hormonų (pvz., kortizolio), serotonino pusiausvyra tarp lyčių skiriasi.
• Prieš menstruacijas daugeliui moterų pastebimas simptomų paūmėjimas.
• Skiriasi ir genų raiška, susijusi su moteriškosiomis bei vyriškosiomis chromosomomis.

Kai kuriais atvejais pagrindo paūmėjimui ar “ligos protrūkiui” užtenka nedidelio streso: jį gali išprovokuoti net ir kasdienė veikla – prausimasis duše ar trumpa išvyka.

Kodėl diagnozuojamas dažniau moterims?

Ne visi skirtumai susiję tik su biologinėmis priežastimis. Socialinės normos ir gydytojų požiūris taip pat daro įtaką – todėl lėtinio nuovargio sindromas gali būti rečiau pripažįstamas vyrams.

Genetika ir paveldimumas

Lėtinio nuovargio sindromas nėra griežtai paveldima liga, tačiau kai kurie genetiniai ypatumai gali padidinti riziką. Kol kas tikslių atsakingų genų nėra nustatyta, tačiau tyrimai leidžia manyti, jog ypatingam pavojui yra tie, kurių HPA ašis veikia kitaip nei daugumos žmonių.

Infekcijų vaidmuo

Sąsaja su anksčiau persirgtomis virusinėmis ar bakterinėmis infekcijomis (ypač Epstein-Barr, Ross River virusu ar Q karštinės sukėlėju) pastebima, tačiau ne visi, susidūrę su šiais patogenais, suserga ME/CFS. Apie dešimtadalis patyrusių minėtas infekcijas ilgamenciai patiria nuovargį ir kitus simptomus.

Stresas ir psichologiniai veiksniai

Emocinis stresas, vaikystės trauminiai įvykiai ar nuolatinė įtampa – tai veiksniai, kurie gali padidinti riziką susirgti ME/CFS. Papildomai nustatyta, kad sergantieji dažnai turi sumažėjusį kortizolio kiekį, todėl jų organizmas sudėtingiau susitvarko su stresu.

Kas gali lemti simptomų paūmėjimą?

Dažnai simptomai paūmėja po chirurginių intervencijų, fizinių traumų ar stiprių emocinių išgyvenimų, tačiau kartais užtenka įprastų kasdienės veiklos užduočių. Dėl to svarbu atkreipti dėmesį į asmenines ribas ir pasirūpinti tinkamu poilsiu.

Tyrimai tęsiasi, o ateityje mokslas gali atskleisti dar detalesnes lėtinio nuovargio sindromo priežastis. Jei patiriate lėtinio nuovargio simptomus, svarbu kreiptis į sveikatos specialistus ir išsamiai aptarti savo būklę.