Lūžusio kaulo rekonstrukcija taikant atvirąją repoziciją ir vidinę fiksaciją (ARVF)

Atviras kaulų lūžių gydymas su vidiniu fiksavimu – tai ortopedijoje taikoma chirurginė procedūra, kuri padeda stabilizuoti ir suaugti sudėtingiems lūžiams.

Kas yra atviras kaulų sujungimas su vidiniu fiksavimu?

Šiame gydymo būde derinamos dvi pagrindinės dalys. Atvira repozicija – tai momentas, kai chirurgas atveria pažeistą vietą ir rankiniu būdu sugrąžina lūžusius kaulo galus į teisingą padėtį. Kita dalis – vidinė fiksacija, apima specialių medicininių implantų įtvirtinimą kaulo viduje ar išorėje, kad lūžis išliktų stabilus gijimo metu. Tam naudojamos plokštelės, varžtai, smeigtukai ar strypai – priklausomai nuo kaulo ir traumos pobūdžio.

Kaip atliekama ši operacija?

Procedūra visuomet atliekama taikant nejautrą. Ortopedijos chirurgas pirmiausia kruopščiai atstato pažeisto kaulo struktūrą. Siekiama, kad kaulai visiškai sutaptų, neliktų tarpų ar nelygumų.

Po to vidiniam fiksavimui įstatomi metaliniai implantai: gali būti įsukamos plokštelės, prisukami varžtai, įvedami metaliniai strypai į kaulo kanalą arba naudojami specialūs laikikliai (pvz., Kirtchner vielos). Tokie laikikliai užtikrina, kad gijimo laikotarpiu kaulas liktų stabilus ir išlaikytų taisyklingą formą.

Mėgėjams – gipsavimas ir imobilizacija

Dažnai po operacijos uždedamas gipsas ar speciali imobilizuojanti priemonė. Pradinėje fazėje paprastai naudojamas nesunku atramą leidžiantis gipsas kartu su ramentais, vėliau, kaului tvirtėjant, pereinama prie pilnai atramą leidžiančio gipso arba šiuolaikinių įtvarų.

Implantų panaudojimas ir jų išėmimas

Dalis vidinio fiksavimo priemonių lieka kūne visam laikui, tačiau būna atvejų, kai praėjus tam tikram laikui jas būtina pašalinti. Paprastai tai daroma, jei implantas trukdo ar dirgina aplinkinius audinius, kartais – jei buvo laikinas tvirtinimas, pavyzdžiui, stipinkalio (blauzdikaulio) ar šlaunikaulio lūžiams gydyti arba buvo naudoti išoriniai laikikliai.

Reabilitacija po operacijos

Po atviros repozicijos su vidiniu fiksavimu labai svarbus reabilitacinis laikotarpis. Judrumą, raumenų jėgą ir sąnarių lankstumą atstatyti padeda kineziterapija, kurią vadovauja medikų komanda. Imobilizacijos laikotarpis nėra ilgas, tačiau jo metu gali susilpnėti raumenys, todėl fizioterapija būtina norint išlaikyti funkciją ir išvengti ilgalaikių sutrikimų.

Galimos rizikos

Kaip ir po bet kurios chirurginės intervencijos, po šios operacijos galima susidurti su tam tikromis komplikacijomis. Į galimų rizikų sąrašą įeina infekcija, nervų pažeidimas, sumažėjęs judrumas ar artrozė, taip pat galimas galūnės sutrumpėjimas ar kitos deformacijos. Tačiau verta paminėti, jog kai kurių šių komplikacijų rizika gali padidėti ir negydant lūžio chirurginiu būdu.

Kada reikėtų pagalvoti apie šią operaciją?

Prieš priimant sprendimą dėl chirurginio gydymo, būtina nuodugniai aptarti visus galimus privalumus, rizikas bei alternatyvius gydymo būdus su savo gydytoju. Tik individualiai įvertinus jūsų būklę ir bendrą sveikatą, galima pasirinkti tinkamiausią gydymo kelią.