Magnetinio rezonanso tyrimas sergant fibromialgija ar lėtiniu nuovargio sindromu

Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas gali sukelti papildomų iššūkių, jei sergate fibromialgija ar lėtiniu nuovargio sindromu. Ši procedūra paprastai nėra naudojama nustatant šias ligas, nebent simptomai panašūs į neurologinius sutrikimus, kuriems reikia išsamesnio ištyrimo. Tačiau gyvenime gali pasitaikyti situacijų, kai MRT tyrimas tampa būtinas įtariant traumą ar kitą ligą.

Kodėl MRT gali būti sudėtingas sergantiems fibromialgija ir lėtiniu nuovargio sindromu

Kai kurios fibromialgijos ar lėtinio nuovargio sindromo ypatybės tampa dideliu iššūkiu atliekant MRT, ypač jei tiriama galvos sritis. Susidurti galima su padidintu jautrumu garsui, stipresniu skausmo pojūčiu, nerimo jausmu ar net erdvės baime. Papildomos problemos gali kilti dėl hiperalgezijos (sustiprinto skausmo suvokimo), alodinijos (skausmo, kurį sukelia net lengvas prisilietimas), jautrumo triukšmui ar sunkumo išbūti ramybėje.

Su kokiais sunkumais dažniausiai susiduriama?

• Nerimas, ypač jei pasireiškia klaustrofobijos simptomai
• Mėginimas išbūti nejudant ant kieto paviršiaus
• Pojūčių stiprėjimas dėl jautrumo garsui ar prisilietimui
• Diskomfortas dėl apribotos erdvės ar narvo tipo galvos laikiklio

Kaip pasiruošti MRT tyrimui?

Norint sumažinti galimus nepatogumus, svarbu iš anksto informuoti gydytoją apie savo būklę, ypač jei jautriai reaguojate į garsus, sunku ramiai išgulėti ar turite stipriai išreikštą baimę uždaroms erdvėms. Egzistuoja skirtingi MRT aparatų dizainai – kai kurie jų yra atviresni ar tylesni, todėl patartina pasidomėti alternatyvomis. Apie visas savo baimes ir pageidavimus pravartu anksti pasikalbėti su tyrimą atliksiančiais specialistais.

Kartais gydytojas gali rekomenduoti nerimą mažinančius ar skausmą lengvinančius vaistus. Jei triukšmas jus itin vargina, paprašykite papildomų ausų kamštukų ar specialių ausinių. Kiekviena situacija skirtinga, todėl svarbu aptarti visus rūpimus klausimus su gydytoju dar iki tyrimo.

• Jei nerimaujate ar itin jautriai reaguojate į uždaras erdves, aptarkite galimybę naudoti specialius vaistus.
• Labai jautriems triukšmui žmonėms galima pasiūlyti papildomas apsaugos priemones nuo garso.
• Jei būtina, verta pasidomėti procedūros metu taikoma sedacija – tačiau apie tai reikėtų informuoti iš anksto, nes ne visur ši galimybė teikiama.
• Žmonėms, kuriems sunku nejudėti dėl skausmo ar jautrumo, gali padėti prieš tyrimą vartoti tinkamus vaistus. Svarbu pasitarti su gydytoju dėl jų suderinamumo, ypač jei skiriami raminamieji.

MRT eiga ir ką verta žinoti

MRT aparatas leidžia gydytojams vertinti minkštuosius audinius, stuburą, kraujotaką, virškinamojo trakto būklę ar neurologinius sutrikimus. Dažniausiai pacientas guli ant platformos, kuri įstumiamą į cilindro formos aparatą. Atliekant galvos MRT, galva įtvirtinama specialiame laikiklyje, leidžiančiame laisvai kvėpuoti, tačiau ribojančiame judesius, kad tyrimo vaizdai būtų tikslūs.

Per tyrimą girdimi garsūs garsai, nes aplink kūną sukasi stiprūs magnetai, perduodantys radijo bangas. Tyrimas trunka nuo dešimties minučių iki kelių valandų – priklausomai nuo tiriamos vietos ir poreikio.

Prieš tyrimą būsite paieškoti dėl galimų kontraindikacijų. MRT negalima atlikti žmonėms, turintiems kai kuriuos metalinius implantus – pavyzdžiui, širdies stimuliatorių ar metalinius svetimkūnius akyje.

Naudingi patarimai prieš MRT

• Prieš įeinant į aparatą, skirkite laiko nusiraminti ir pasiruošti emociškai.
• Jei siūlomas antklodė arba rankšluostis veidui pridengti – sutikite, kad nesimatytų atstumo nuo veido iki tunelio sienelių.
• Net jei nenaudojote stiprių raminamųjų, pasirūpinkite pavėžėjimu namo – sunkus emocinis ar fizinis krūvis, patirtas per tyrimą, gali paveikti vairavimo gebėjimus.

Atsakingas pasiruošimas ir nuoširdus dialogas su medicinos personalu gali padėti sumažinti įtampą ir užtikrinti tyrimo sklandumą net ir jautriems pacientams.