Maisto alergijos ir vaistai

Maisto baltymus turinčios medicininės priemonės, pavyzdžiui, vaistai su sojos, kiaušinių, pieno ar vėžiagyvių komponentais, gali sukelti alergines reakcijas. Pastaraisiais metais alergija maistui tapo dažnesnė, ypač vaikams – šia problema susiduria apie aštuonis procentus jų. Visiškai išvengti alergenų dažnai sudėtinga, o netyčinis kontaktas gali sukelti alergiją jau turintiems asmenims.

Kaip maisto alergenai patenka į vaistus

Daugelyje vaistų būna pagalbinių medžiagų – vadinamųjų pagalbinių ingredientų, kurie reikalingi gamybos procesui ar vaisto veikimo užtikrinimui. Tarp jų gali pasitaikyti iš maisto kilusių medžiagų, kurios alergiškiems žmonėms gali tapti alergijos priežastimi. Svarbu žinoti, kad kai kuriuose vaistuose yra maisto produktų likučių arba baltymų, dažnai nepažymėtų ant pakuotės. Todėl žmonės, atidžiai skaitantys maisto etiketes, gali klaidingai manyti, jog ir tam tikri vaistai – saugūs. Toks neatidumas gali baigtis netikėtai stipria reakcija.

Kokie alergenai dažniausi vaistuose

Dažniausiai vaistuose randami pieno, kiaušinių, sojos, žuvies, vėžiagyvių, sezamų, želatinos, riešutų bei kitų maisto produktų komponentai. Aptarsime skirtingas medžiagas ir jų naudojimą farmacijoje.

• Kiaušinis

  Kai kuriuose vaistuose naudojama kiaušinio lecitinas, kuriame gali būti baltymų pėdsakų. Tačiau alerginės reakcijos į tokius lecitino kiekius itin retos. Daugiau atsargumo prireikia tiems, kuriems yra buvę sunkių reakcijų, pavyzdžiui, leidžiant į veną lipidų emulsijas su kiaušiniu. Net žinomi anestetikai, tokie kaip propofolis, turi sojų ir kiaušinio baltymų, bet dauguma alergiškų gali gauti šiuos vaistus be problemų. Jei kyla abejonių, atliekami odos mėginiai.

• Žuvis

  Protaminas, išgaunamas iš lašišų, būna kai kuriuose insulinuose ir preparatuose, neutralizuojančiuose hepariną. Nors žmonės, alergiški žuvims, dažniausiai gali vartoti tokius vaistus, jiems padidėja rizika sulaukti reakcijos. Žuvų taukai taip pat vartojami kaip omega-3 šaltinis. Nors šie aliejai dažnai laikomi saugiais, nes juose neturėtų būti baltymų, tačiau pavieniais atvejais aprašytos alerginės reakcijos. Dėl to su gydytoju verta pasitarti prieš pradedant vartoti papildus.

• Želatina

  Želatina – gyvūninės kilmės baltymas, gaunamas iš jautienos ar kiaulienos jungiamojo audinio. Labiausiai reakcijų pasitaiko leidžiant vaistus ar vakcinas į raumenis, o geriamieji preparatai alergiją sukelia rečiau. Želatina yra ir kai kuriuose chirurginėje praktikoje naudojamuose tamponuose, taip pat žvakučiuose. Kai kuriems žmonėms, sergantiems alfa-gal sindromu (raudonos mėsos alergija), taip pat galimos reakcijos į želatiną.

• Pienas

  Kartais vaistų sudėtyje atsiranda nedideli kiekiai pieno baltymų. Dauguma žmonių su pieno alergija be problemų juos toleruoja, tačiau pavieniai atvejai rodo, kad įmanomos ir reakcijos. Tai ypač svarbu vartojant probiotikus su kazeinu, inhaliatorius su laktoze, ar steroidų injekcijas, kuriose naudojama farmacinė laktozė.

• Pinio riešutai

  Pinio riešutai naudojami rosiną (kolofoniją) gaminant, kuri naudojama kaip dantų lakas ar kaip medžiaga kai kuriuose medicinos produktuose. Nėra duomenų, kad asmenims, alergiškiems pinio riešutams, rosina sukeltų alerginę reakciją. Kontakto metu dažniau sulaukiama odos sudirgimų, bet ne alergijos riešutams tipo simptomų.

• Sezamo sėklos

  Vaistams gaminti naudojamas sezamų aliejus dažniausiai būna be baltymų, tačiau pranešta apie reakcijas vartojant tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, progesterono injekcijas su sezamų aliejumi. Žmonėms, alergiškiems sezamams, tokie vaistai nerekomenduojami, nes rizika išlieka.

• Vėžiagyviai

  Kai kurie papildai, tokie kaip gliukozaminas, gaunami iš vėžiagyvių kiautų. Paprastai alergenai slypi minkštose vėžiagyvių kūno dalyse, o ne kriauklėse, todėl alergijai nebūdingos reakcijos vartojant tokio tipo papildus. Taip pat verta paminėti, kad dažnai manoma, jog alergija vėžiagyviams susijusi su jodu – tai nėra tiesa: jodas pats savaime nesukelia alerginių reakcijų valgyto tose pačiose rūšyse.

• Soya

  Sojų lecitinas kartais naudojamas inhaliatoriuose, ypač skirtuose lėtinei obstrukcinei plaučių ligai. Nors ne visais atvejais žinoma, kiek didelė rizika alergiškiems, aprašytos situacijos, kuomet po vartojimo pasunkėjo kvėpavimas. Sojų aliejus dedamas į intraveninius maistinius tirpalus, vartojamus ligoninėse. Nors nustatyta alerginių reakcijų, neaišku, ar jų priežastis tikrai buvo soja.

Ką turėtų žinoti alergiški žmonės

Kiekvienas, turintis stiprią alergiją maistui, prieš vartodamas bet kokius naujus vaistus, turėtų aptarti riziką su gydytoju arba alergologu. Reikia atminti, jog vaisto sudėtyje esančio alergeno kiekis nėra griežtai reguliuojamas, todėl laikui bėgant jis gali netikėtai padidėti, apie tai nenurodant pakuotėje. Medicinais baltymais praturtinti pagalbiniai ingredientai gali būti įvairių šaltinių, tad visada svarbu klausti ir ieškoti informacijos.