Meningioma: Priežastys, simptomai ir gydymas

Meningioma – tai navikas, atsirandantis ant galvos ir stuburo dangalų, vadinamų smegenų dangalais. Šis navikas dažniausiai auga lėtai ir ilgą laiką nesukelia jokių simptomų. Apie 80 % meningiomų būna nepiktybinės (gerybinės), tačiau net ir jos gali paveikti atmintį, jutimus ar neurologinę funkciją. Jei staiga pasireiškia simptomai, tokie kaip traukuliai, regėjimo pokyčiai ar atminties sutrikimas, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Meningiomos atsiradimo rizikos veiksniai

Nors tiksli meningiomos atsiradimo priežastis nėra žinoma, ilgalaikiai tyrimai identifikuoja keletą rizikos veiksnių, kurie gali didinti šio naviko tikimybę.

• Hormonų veikla. Estrogenas, progesteronas ir androgenai gali skatinti meningiomos ląstelių dauginimąsi. Ant šio naviko paviršiaus dažnai yra hormonų receptorių. Nėštumo metu, kai organizme hormonų kiekis natūraliai didėja, meningioma gali pradėti augti greičiau. Gydymas pakaitine hormonų terapija ar ilgalaikis geriamųjų kontraceptikų vartojimas taip pat siejamas su sparčiau augančiais navikais.
• Radiacija. Gana aiškiai nustatyta, kad apšvita, ypač galvos ar kaklo srityje, padidina meningiomos ir kitų galvos smegenų navikų riziką.
• Vartojami kontraceptikai. Ilgalaikis hormoninių tablečių vartojimas padidina lytinių hormonų kiekį kraujyje ir gali prisidėti prie meningiomos išsivystymo.
• Pieno liaukų vėžys. Tiesioginio ryšio tarp krūties vėžio ir meningiomos nenustatyta, tačiau šios ligos turi bendrų rizikos veiksnių: vyresnį amžių, hormonus, lytį.
• Galvos traumos. Retais atvejais meningiomos susiformuoja tose vietose, kur anksčiau yra įvykę kaukolės lūžiai ar buvo randų ant smegenų dangalų, bet naujausi duomenys šios sąsajos nepatvirtina.
• Amžius. Dažniausiai meningiomos diagnozuojamos vyresniems nei 65 metų žmonėms.
• Rasė. Tyrimai rodo, kad juodaodžiai dažniau serga meningioma.
• Nutukimas. Nors tiksli sąsaja nėra aiški, nutukimas didina įvairių navikų, įskaitant meningiomą, atsiradimo riziką.
• Paveldimos ligos. Neurofibromatozė 2 tipo (NF2) atveju rizika sirgti meningioma siekia apie 50 %. Taip pat didesnė rizika pastebima sergant Cowden, Werner, Rubinstein-Taybi ar Gorlin sindromais.
• Kiti veiksniai. Įtariama, kad ilgalaikis mobiliųjų telefonų naudojimas, epilepsija, rūkymas ar nuolatinis poveikis švinui taip pat gali turėti įtakos meningiomoms atsirasti.

Meningiomos simptomai

Navikas auga palaipsniui, todėl simptomai paprastai formuojasi lėtai. Jie priklauso nuo to, kurią smegenų sritį paveikia.

• Galvos skausmai
• Tirpimas ar silpnumas galūnėse
• Regos sutrikimai – neryškus, dvigubas matymas
• Kalbos sunkumai
• Priepuoliai (traukuliai)

Simptomai gali būti labai skirtingi, nes viskas priklauso nuo auglio vietos ir dydžio.

Kaip nustatoma meningioma

Dažniausiai meningioma aptinkama tik tada, kai atsiranda aiškių simptomų. Esant įtarimui dėl naviko, atliekami galvos smegenų tyrimai magnetinio rezonanso tomografu (MRT) arba kompiuterine tomografija (KT).

Kartais reikia atlikti biopsiją: gydytojai paima naviko dalį arba visą jį ir ištiria, ar navikas gerybinis, ar piktybinis.

Meningiomos gydymo galimybės

Gydymo metodą lemia naviko dydis, augimo greitis, bendra paciento sveikatos būklė, amžius bei asmeniniai pageidavimai. Dažniausios gydymo strategijos:

Stebėjimas

Jei meningioma nėra aktyvi ar nesukelia simptomų, pasirenkama nuolatinė stebėsena – reguliariai atliekami galvos smegenų vaizdo tyrimai siekiant įvertinti, ar navikas didėja. Jei ima vystytis simptomai ar navikas artėja prie gyvybiškai svarbių sričių, gali prireikti operacijos.

• Simptomai, verčiantys galvoti apie operaciją: regėjimo ar klausos sutrikimai, atminties pokyčiai, stiprūs galvos skausmai, galūnių silpnumas, traukuliai.
• Navikas auga gyvybiškai svarbiose vietose, pavyzdžiui, prie nervų ar kraujagyslių.
• Piktybinis navikas.

Chirurginis gydymas

Operacijai dažniausiai atliekama kraniotomija – pašalinama kaukolės dalis, kad gydytojas galėtų pasiekti ir pašalinti visą arba dalį meningiomos. Pašalintas kaulinis audinys po operacijos vėl grąžinamas.

Vėliau gydymas priklauso nuo to, ar navikas buvo pašalintas pilnai, koks buvo jo tipas. Jei jis gerybinis ir visiškai pašalintas, papildomų procedūrų gali neprireikti. Jei liko dalis naviko ar jis buvo piktybinis, gali būti taikomas papildomas gydymas.

Spindulinė terapija

Kai meningioma sunkiai pasiekiama chirurginiu būdu ar operacijos nepavyksta pašalinti viso naviko, taikoma spindulinė terapija. Ji padeda sumažinti naviko apimtį ar stabdyti jo augimą. Jei navikas piktybinis, radioterapija naikina vėžines ląsteles.

Vaistų gydymas

Vaistai, pavyzdžiui, chemoterapiniai preparatai, meningiomoms gydyti taikomi labai retai – paprastai tik tada, kai kiti gydymo metodai neefektyvūs.

Išgyvenamumo tikimybė

Meningiomų prognozė priklauso nuo amžiaus, naviko tipo, vietos, dydžio, gydymo sėkmės bei gretutinių ligų.

• 2–44 metų amžiaus grupėje išgyvenamumas – apie 84 %.
• 45–54 metų – apie 79 %.
• 55–64 metų – apie 74 %.

Didžiųjų navikų, vyresnių pacientų ar sergančių kitomis lėtinėmis ligomis prognozė blogesnė. Jei navikas pilnai pašalinamas ir kartu taikoma radioterapija, atsinaujinimo rizika sumažėja. Pastaraisiais metais net ir sergant piktybinėmis meningiomomis ilgalaikė išgyvenamumo tikimybė ženkliai išaugo dėl pažangesnių gydymo metodų.

Kokios komplikacijos gali kilti

Nors meningioma dažnai auga lėtai, didėjant navikui gali pasireikšti įvairūs simptomai, priklausomai nuo jo vietos smegenyse.

• Kojų paralyžius
• Uoslės praradimas
• Akies obuolio išsikišimas
• Matymo sutrikimai – dvigubas matymas, regėjimo praradimas, miglotas matymas
• Klausos praradimas
• Galvos skausmai
• Pykinimas, vėmimas, svaigulys
• Tirpulys arba silpnumas
• Asmenybės ar elgesio pokyčiai
• Atminties pablogėjimas
• Neurologiniai sutrikimai – raumenų tonuso sumažėjimas, silpni arba išvis išnykę refleksai

Po operacijos galimos tokios komplikacijos:

• Edema arba skysčių susikaupimas smegenyse, galintis sukelti pažeidimus
• Nervų pažeidimas, dėl kurio gali suprastėti rega, klausa ar pasunkėti veido bei rijimo raumenų veikla
• Atsitiktinis sveikų smegenų audinių pažeidimas, lemiantis neurologines problemas
• Infekcija
• Smegenų skysčio nutekėjimas
• Kraujavimas smegenyse
• Pablogėję neurologiniai simptomai ar kraujo krešulių rizika

Svarbiausia apie meningiomą

Meningioma – dažniausias galvos srities navikas, kuris dažnai vystosi lėtai, o jo simptomai priklauso nuo vietos ir dydžio. Didžioji dalis šių navikų yra gerybiniai, tačiau jie vis tiek gali paveikti jūsų savijautą ir smegenų veiklą. Net ir gerybinė meningioma retais atvejais gali sukelti pavojingas komplikacijas arba būti sunkiai pasiekiama gydymui. Nors priežastys nėra aiškios, manoma, kad įtakos turi genetika, hormonai ir tam tikri aplinkos veiksniai, tokie kaip radiacija. Į rizikos grupę patenka vyresni nei 65-erių, moterys, turintys paveldimų ligų ar žmonės, kurių artimi giminaičiai susidūrė su meningioma.