Meningito simptomai

Sužinosite
Meningitas – tai uždegimas, kuris apima smegenų ir nugaros smegenų apsauginius dangalus, vadinamus meningėmis. Ši liga gali pasireikšti labai įvairiais požymiais, dažniausiai karščiavimu, galvos skausmu, sprando sustingimu, o kartais – jautrumu šviesai ar garsui, sumišimu, traukuliais. Priklausomai nuo to, kas sukelia infekciją, simptomai ir eiga gali smarkiai skirtis.
Kokie yra dažniausi meningito simptomai
Meningito simptomai paprastai prasideda greitai, nors kartais jų pasireiškimas užtrunka kelias dienas. Dažniausi požymiai – aukšta ar žema temperatūra, skaudantis ar standus sprandas, galvos skausmas. Kai kurie žmonės taip pat jaučia raumenų skausmus, yra labai pavargę, neturi apetito, jiems pykina ar vemia, gali varginti dirglumas, sunkesnėse situacijose – nugaros skausmas.
- Sprando skausmas ir sustingimas: spausdamas smakrą prie krūtinės žmogus jaučia skausmą ar negali to padaryti – tai nuo infekcijos sukietėję meningės.
- Karščiavimas: temperatūra gali būti tiek šiek tiek padidėjusi, tiek labai aukšta.
- Galvos skausmas: dažnai stiprus, apimantis visą galvą; neretai kyla dirglumas šviesai ar garsui.
- Raumenų skausmas: skausmai išplitę po visą kūną, tačiau būdingi ir kitoms infekcijoms.
- Nuovargis ir mieguistumas: žmogus jaučiasi išsekęs, gali miegoti daug ilgiau nei įprastai.
- Pablogėjęs apetitas: kaip ir sergant kitomis infekcijomis, valgymas gali visiškai nebedžiuginti.
- Pykinimas, vėmimas: pasireiškia net lengvos eigos atvejais.
- Nugaros skausmas: dažniausiai stiprėja lenkiant kelius link krūtinės arba keičiant padėtį.
- Dirglumas: diskomfortą sukeliančių simptomų poveikyje žmogus tampa neramus.
Meningitas naujagimiams ir kūdikiams
Mažiems kūdikiams klasikiniai meningito simptomai, tokie kaip karščiavimas ar standus sprandas, nebūtinai pasireiškia, todėl juos atpažinti kur kas sunkiau. Tėvai turėtų atidžiai stebėti kūdikio savijautą: dažnai būna neįprastai verksmingas, apatiškas, nenoriai valgo ar geria, gali vemti, išryškėti išsipūtusi momenėlio sritis galvos viršuje (fontanelis).
- Nuolatinis irzlus verkimas
- Labai stiprus mieguistumas
- Vengimas valgyti ar gerti
- Vėmimas
- Išsipūtęs momenėlis (didelis minkštas plotas galvos viršuje)
Reti meningito simptomai
Be įprastų požymių, retais atvejais meningitas gali pasireikšti kitomis, ryškesnėmis, tačiau mažiau dažnai pasitaikančiomis būklėmis. Tokie simptomai dažniausiai pasirodo, kai liga sukelta bakterijomis, o ne virusais.
- Bėrimas: kai kuriais atvejais bakterinis meningitas, ypač sukeltas meningokokų, išprovokuoja rausvą ar raudoną taškinį bėrimą, kuri atsiranda dėl kraujavimo smulkiuose kapiliaruose.
- Sumišimas: smegenų dangalų uždegimas gali paveikti sąmonę – žmogui pasunkėja susikaupimas, atsiranda painiava.
- Delyras: kai infekcija labai stipri, gali smarkiai sutrikti suvokimas, atsirasti elgesio pokyčių.
- Koma: labai sunkiais atvejais žmogus praranda sąmonę – būklė pavojinga gyvybei.
Kiek trunka simptomai?
Virusinis meningitas paprastai trunka apie savaitę ar kiek ilgiau, simptomai palengvėja savaime. Bakterinis meningitas progresuoja kur kas greičiau, dažnai simptomai pasireiškia vos per kelias valandas ar paras ir yra intensyvesni, be gydymo gali baigtis labai sunkiai.
Meningito komplikacijos
Dalis meningito atvejų baigiasi komplikacijomis, ypač jei liga atpažįstama ar gydoma pavėluotai. Pavojingos būklės gali vystytis, jei infekcija pasiekia smegenis ar plinta į kitas organizmo vietas. Didžiausią riziką patiria kūdikiai ir žmonės, kurių imunitetas silpnesnis, tačiau komplikacijos galimos ir visiškai sveikiems asmenims.
- Klausos praradimas: uždegimas gali pažeisti klausos nervus, kartais tai tampa negrįžtama pasekme.
- Encefalitas: meningitas gali išplisti į pačius smegenis, sukeldamas jų uždegimą ir ilgalaikius sutrikimus – nuovargį, atminties, miego, regėjimo ar pažinimo sutrikimus.
- Traukuliai: smegenų dirginimas kartais išprovokuoja nevalingus trūkčiojimus.
- Kraujo užkrėtimas (sepsis): bakterijos patekusios į kraują gali sukelti organų nepakankamumą, netgi mirtį.
- Insultas: uždegimo metu gali susidaryti kraujo krešulių, kurie užkemša smegenų kraujagysles.
- Mirtis: kai kuriais atvejais meningitas progresuoja staiga ir netikėtai greitai, todėl būtina nedelsti ir laiku kreiptis pagalbos.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Nors kai kurie meningito simptomai gali atrodyti panašūs į įprastą virusinę infekciją, būtina nedelsti kreiptis į sveikatos specialistus, jei pastebite:
- Netikėtai atsiradusį arba kitokį nei bet kada buvęs galvos skausmą
- Užsitęsusį ar aukštą karščiavimą, kuris nesumažėja
- Sprando sustingimą – ypač jei vaikams toks simptomas yra neįprastas
- Traukulius, trūkčiojimus ar prarastą orientaciją
- Bėrimą kartu su karščiavimu ir galvos skausmu – tai itin rimtas požymis
- Staiga prasidėjusį sumišimą ar nesugebėjimą susikoncentruoti
- Netektą sąmonę (alpulys, be sąmonės būklė)
Kaip užsikrečiama meningitu
Žmogus meningitu gali susirgti, kai į organizmą patenka tam tikros bakterijos ar virusai. Dažniausiai užsikrečiama artimo kontakto metu su sergančiu asmeniu. Bakterijų, galinčių sukelti meningitą, sąraše dominuoja B grupės streptokokai, E. coli tipo bakterijos. Tarp virusų, sukeliančių virusinį meningitą, dažniausi – kiaulytės, tymų, herpes simplex bei Vakarų Nilo virusas.
Kaip greitai išryškėja pirmieji simptomai
Virusinė infekcija paprastai sukelia simptomus po kelių dienų nuo užsikrėtimo, o didžioji dalis sergančiųjų pasveiksta per savaitę ar šiek tiek ilgiau be gydymo. Tačiau bakterinis meningitas pasireiškia žaibiškai ir dažniausiai būna sunkesnis nei virusinis – požymiai atsiranda per kelias valandas ar dienas nuo užsikrėtimo.
Kaip diagnozuojamas meningitas
Meningito nustatymui taikomi keli metodai. Skiriami kraujo tyrimai, apžiūrimos ausys ir akys, atliekama lumbalinė punkcija (įvertinamas smegenų ir nugaros smegenų skysčio uždegimas), specialūs smegenų veiklos tyrimai (EEG), taip pat gali būti atlikta kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso ar rentgeno tyrimai. Kai kurie iš šių tyrimų svarbūs tam, kad būtų atmestos kitos, simptomus galinčios sukelti ligos.
Apibendrinimas
Meningitas yra uždegimas, pažeidžiantis apsaugines smegenų ir nugaros smegenų plėveles. Jį sukelia bakterijos arba virusai, o požymiai dažniausiai – karščiavimas, galvos skausmas, sprando sustingimas ir bendras fizinis silpnumas. Ligos eiga gali būti lėta arba labai staigi, daliai žmonių gresia sunkios komplikacijos. Laiku atpažinti simptomus ir kreiptis pagalbos – svarbiausia sąlyga sėkmingam išgijimui.














