Menjero liga: simptomai, diagnostika ir gydymas

Menjero liga yra vidinės ausies sutrikimas, kuris sukelia stiprius galvos sukimus, spengimą ausyse, progresuojančius klausos pokyčius ir nemalonius pojūčius ausyje. Dažniausiai simptomai pasireiškia priepuoliais: žmogus gali staiga imti jausti stiprų galvos sukimąsi, kuris trunka nuo kelių dešimčių minučių iki paros. Kartu dažnai atsiranda pykinimas arba vėmimas, pojūtis, tarsi aplinka suktųsi, sunku išlaikyti pusiausvyrą – kai kuriems šie priepuoliai tokie stiprūs, kad žmogus tiesiog nukrenta.

Simptomų eiga ir kaip jie kinta

Menjero liga dažnai vystosi palengva, pirma pasireiškia laikinas klausos susilpnėjimas, kuris laikui bėgant stiprėja. Vertigo priepuoliai dažnai pasideda vėliau. Priepuoliai gali kartotis dažnai – kelis kartus per savaitę, tačiau kai kuriems žmonėms tarp jų praeina mėnesiai ar net metai. Po atakų žmonės jaučiasi išsekę, jiems reikia laiko atsigauti.

Simptomai paprastai apima:

• Klausos silpnėjimą, kuris per laiką stiprėja.
• Stiprius galvos sukimus (vertigo), kurie trunka nuo 20 minučių iki 24 valandų.
• Spengimą, ūžesį ausyse, kuris sustiprėja prieš vertigo priepuolį ir praeina jam pasibaigus.
• Pilnumo ar spaudimo jausmą ausyje.

Sergant Menjero liga, simptomai gali būti nepastovūs: kartais užklumpa netikėtai, o kartais sumažėja savaime. Dažniausiai liga laikui bėgant progresuoja.

Papildomi išgyvenimai

Be pagrindinių simptomų, Menjero ligos priepuoliai ir netikėtumas gali sukelti nerimą ar net depresiją. Dėl nuolat grįžtančių atakų sunku jaustis saugiai ir užtikrintai, dalis žmonių pradeda riboti veiklą.

Ligos stadijos

• Ankstyvoji stadija: Netikėti ir stiprūs galvos sukimai, klausos susilpnėjimas ir spaudimas ausyse. Simptomai tarp atakų gali visiškai išnykti.
• Vidurinė stadija: Priepuoliai tampa retesni arba silpnesni. Net po atakų gali išlikti nepastovumo jausmas judant. Dažnai didėja klausos praradimas ir stiprėja spengimas ausyje.
• Vėlyvoji stadija: Galvos sukimai gali visai praeiti ar pasitaikyti retai, tačiau klausos praradimas išlieka ir gali tapti nuolatiniu. Ypač sudėtinga išlaikyti pusiausvyrą tamsoje ar vaikštant nelygiu paviršiumi.

Kaip nustatoma Menjero liga

Nors pagrindiniai simptomai yra dažni ir kitos ligos gali juos priminti, Menjero liga yra reta. Diagnozei svarbu:

• Daugiau nei du stiprūs galvos sukimų priepuoliai.
• Klausos pažeidimas, patvirtintas klausos tyrimais.
• Spengimas ar pilnumo jausmas ausyje.

Tyrimo metu gydytojas detaliai apklaus apie simptomus, apžiūrės ausis ir gali paskirti papildomų ištyrimų, kad pašalintų kitas galimas priežastis.

Pagrindiniai tyrimai

• Klausos testas (audiometrija): Nustatoma, kokio lygio ir kokio dažnio garsus žmogus girdi bei ar geba atskirti panašius garsus ar žodžius. Sergant Menjero liga, dažnai fiksuojamas įvairių dažnių klausos sumažėjimas.
• Pusiausvyros tyrimai: Atliekama eilė testų (pvz., elektronistagmografija, vaizdinė galvos impulso analizė, pusiausvyros testai), kurių metu vertinama, kaip veikia vidinės ausies pusiausvyros aparatas ir kaip žmogaus akys reaguoja į judesius.
• Vidinės ausies slėgio matavimas: Kartais taikomi specialūs tyrimai, nustatantys skysčio slėgį ausyje.
• Vaizdo arba kraujo tyrimai: Gali būti atliekami siekiant paneigti kitas ligas.

Menjero ligos gydymo būdai

Šios ligos išgydyti kol kas negalima, tačiau taikomi įvairūs būdai, kurie padeda sumažinti simptomus. Gydymas dažniausiai pradedamas nuo kuo mažiau invazinių metodų, o jei jie nepadeda, parenkami specialūs medikamentai ar kitos intervencijos.

Kasdieniai įpročiai ir mityba

• Maisto racione reikėtų riboti druskos kiekį – tai padeda sumažinti vidinės ausies skysčio slėgį, todėl priepuoliai gali retėti. Linkstama vengti produktų, turinčių daug druskos (pvz., rūkyti, konservuoti gaminiai), taip pat cukraus bei dirbtinių saldiklių.
• Patariama nevalgyti bananų, šokolado, jogurto, riešutų, saldainių, gazuotų gėrimų, rūkyto maisto ir kitų aukšto cukraus ar natrio produktų.
• Rinktis šviežius vaisius, daržoves (ypač tamsiai žalius lapinius), gerti pakankamai vandens.

Vaistai nuo simptomų

• Dėl stipraus galvos sukimų gydytojas gali paskirti vaistų, skirtų sumažinti svaigulį ir pykinimą.
• Naudojami vaistai nuo galvos svaigimo, diuretikai (padeda sumažinti ausies skysčio tūrį) bei tam tikri raminamieji ar antiemetikai.

Papildomi terapijos būdai

• Vidurinės ausies injekcijos: Į ausį įšvirkščiami vaistai siekiant sumažinti vertigo simptomus, pavyzdžiui, antibiotikai (kurie veikia ausies pusiausvyros organą, kad dominuojanti ausis perimtų pusiausvyrą) arba steroidai (jie mažina uždegimą ir patinimą).
• Pusiausvyros treniruotės: Specialios programos padeda smegenims mokytis naudoti kitus jutimus (pvz., regą) palaikyti pusiausvyrai.
• Psichologinė pagalba: Konsultacijos ir psichoterapija padeda susitvarkyti su nerimu, stresu, depresija, kurie gali atsirasti dėl nuolatinės ligos.
• Spaudimo impulsų terapija: Naudojamas specialus aparatas, kuris reguliariai perduoda trumpus oro impulsus į ausies kanalą ir pagerina vidinės ausies skysčių cirkuliaciją.

Operacinis gydymas

Jeigu įprastas gydymas neveiksmingas, kartais reikalinga operacija:

• Labirintektomija: Pašalinamas pusiausvyros organas vidinėje ausyje. Po šios procedūros prarandama klausa paveiktoje ausyje, todėl ši operacija taikoma tik esant labai stipriam, vaistais nevaldomam vertigo ir sunkiam klausos praradimui.
• Vestibulinės nervo perrišimas: Perpjaunamas nervas, perduodantis signalus apie pusiausvyrą, tokiu būdu sustabdomi netikėti galvos sukimai.
• Endolimfinio maišelio dekompresija: Operacijos metu sumažinamas skysčio spaudimas ausyje.

Be įprastinių gydymo būdų, kai kurie žmonės išbando alternatyviąsias priemones – akupunktūrą, ajurvedą, tam tikrų maisto papildų ar žolelių vartojimą (pvz., imbiero, ginkmedžio, česnako, omega-3 riebalų rūgščių). Visada patartina apie tokius sprendimus pasitarti su gydytoju.

Kasdieniai patarimai ir savipagalba

• Kilus galvos svaigimui, saugiausia atsisėsti arba atsigulti ir ramiai pabūti.
• Venkite staigių judesių, ryškios šviesos, garsų, kitų išprovokuojančių veiksnių. Net tokia veikla kaip skaitymas ar televizoriaus žiūrėjimas gali paskatinti priepuolį.
• Per priepuolį stebėkite vieną tašką, kuris nejuda. Ilsėkitės ir po atakos – neleiskite sau skubėti grįžti prie įprastų darbų.
• Pabandykite fiksuoti detales, kada įvyko priepuoliai – taip išsiaiškinsite savo trigerius: greitas atsistojimas, galvos palenkimas, oro pokyčiai, stresas, valgytas maistas (pvz., rūkyti produktai, šokoladas), ryškios šviesos ar kvapai.
• Būdami duše ar darydami darbus žemai, lenkitės per kelius, o ne per liemenį.

Prevencija ir gyvenimo kokybė

Šiuo metu nėra aiškių būdų, kaip visiškai užkirsti kelią Menjero ligai – dažnai liga prasideda staiga ir nesusijusi su aiškiais išoriniais veiksniais. Jeigu šeimoje yra buvę šios ligos atvejų, verta su gydytoju aptarti papildomas profilaktikos ar ištyrimo priemones.

Pastebėjus staigius galvos sukimus, būtina kuo greičiau pasitarti su gydytoju.

Mitybos rekomendacijos Menjero ligai

Norint sumažinti staigių atakų riziką, rekomenduojama sumažinti druskos ir cukraus vartojimą. Geriausia vengti greitai pasisavinamų angliavandenių bei sūraus, rūkyto ar konservuoto maisto (sojos padažo, majonezo, rūkytų mėsos gaminių, perdirbtų sūrių). Patartina neviršyti 1500 mg natrio per dieną.

• Mažinti produktų, kuriuose daug galaktozės (saldinti jogurtai, vyšnios, kiviai, slyvos, avokadai), kiekį.
• Vengti produktų, kuriuose daug maltazės (kviečiai, kukurūzai, miežiai, rugiai).
• Nevartoti riešutų, šokolado, raudono vyno, brandintų sūrių, vištienos kepenėlių, kai kurių figų ir bananų, nes juose daug tirozino, galinčio išprovokuoti migreną ar galvos svaigimą.
• Be to, stenkitės atsisakyti saldainių su gliukozės-fruktozės sirupu, medaus, uogienių, želė.

Vietoje natriu turtingų produktų rinkitės kalio gausų maistą: kepintas bulves, špinatus, aguročius, pomidorus, pupeles – tai gali padėti sumažinti skysčių kaupimąsi organizme. Skysčius šalinti padeda ir tokie gėrimai kaip kiaulpienių arbatų, hibiskų, imbierų ar dilgėlių nuovirai, taip pat burokėliai, smidrai ar salierai.

Ribokite kofeino bei alkoholio vartojimą – jie siejami su didesne galvos sukimų ir migrenos rizika.

Keli patarimai keliaujantiems ir vairuotojams

Kadangi vertigo priepuoliai gali prasidėti netikėtai, vairuojant ar keliaujant visuomeniniu transportu būtina būti itin atsargiems. Patartina visada su savimi turėti vaistų nuo pykinimo bei sandarių maišelių atvejams, kai blogai pasidaro kelionės metu. Prieš kelionę verta informuoti keleivių pervežimo atstovus apie savo būklę ir, jei reikia, pasirūpinti draudimu. Vos tik pajutus simptomus – nedvejoti ir pasirūpinti savo saugumu.

Ilgoms kelionėms rekomenduojama rinktis vietą šalia praėjimo, vengti žvilgsnio per langą. Pravartu gerti daugiau vandens ir nevartoti alkoholio skrendant lėktuvu. Jei triukšmas ar vibracijos išprovokuoja priepuolius – rinkitės vietą kuo toliau nuo variklių.

Svarbiausios įžvalgos

Menjero liga – lėtinis vidinės ausies sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis galvos sukimais, spengimu ausyse ir klausos praradimu. Tikrosios priežastys nėra aiškios, bet paveldimumas, autoimuniniai procesai ir amžius didina riziką. Nors liga nėra pavojinga gyvybei, ji stipriai paveikia kasdienybę ir žmogaus savijautą. Šiuo metu išgydyti Menjero ligą neįmanoma, tačiau daugeliui pavyksta palengvinti simptomus taikant tinkamą gydymą ir keletą gyvensenos korekcijų. Dažniausiai sunkiausiai pakeliamas stiprus galvos sukimasis – jis gali būti mažinamas vaistais ar kitomis priemonėmis. Jei įprasti būdai neveikia, galima išbandyti individualiai pritaikytus gydymo sprendimus.