Miazinenės priežastys ir rizikos veiksniai

Miastenija – tai autoimuninė liga, kai imuninė sistema klaidingai puola raumenų baltymus, sukeldama jų silpnumą. Didžiausia rizika šia liga susirgti kyla dėl imuninės sistemos sutrikimų, genetinio polinkio ir tam tikrų gyvenimo būdo veiksnių.

Dažniausi miastenijos priežastys

Miastenijos atveju kūnas pradeda gaminti antikūnus, kurie atakuoja raumenų jungtis, ypač acetilcholino receptorius. Šie receptoriai yra būtini perduodant impulsus iš nervo į raumenį, todėl jų blokavimas lemia raumenų silpnumą. Kai kuriais atvejais susiformuoja ir kiti antikūnai, nukreipti į baltymus raumenų membranoje. Nors tiksli šios klaidingos imuninės reakcijos priežastis iki galo nėra žinoma, pastebima, kad maždaug 80 % sergančiųjų nustatomi timuso – imuninę sistemą reguliuojančios liaukos – pakitimai ar padidėjimas.

Sergantieji miastenija dažnai pirmiausiai pastebi silpstančius akių raumenis – atsiranda dvejinimasis, sunku sutelkti žvilgsnį, krenta vokai. Apie 15 % visų atvejų miasteninė liga apsiriboja tik akimis, tačiau ilgainiui procesas gali apimti ir kitus kūno raumenis.

Paveldimumo įtaka

Nors daugeliui pacientų šeimyninės šios ligos istorijos nėra, apie 5 % miastenijos atvejų pasitaiko žmonės, kurių artimieji serga kokia nors autoimunine liga. Manoma, kad genetiniai veiksniai – tam tikri žmogaus leukocitų antigenai (vadinamieji HLA) – gali didinti riziką susirgti miastenija. Dažnai žmonės, sergantys šia liga, taip pat patiria ir kitų autoimuninių sutrikimų, pavyzdžiui, skydliaukės ligų ar sisteminės raudonosios vilkligės.

Kardiovaskulinės komplikacijos

Nors miastenija daugiausia pažeidžia nervų ir raumenų jungtis, ji gali turėti įtakos ir širdžiai. Ypač tai būdinga pacientams, kuriems nustatytas timomos (timuso naviko) augimas – širdies problemos pasitaiko 10–15 % šios grupės ligonių. Galimos širdies komplikacijos apima širdies raumens didėjimą, širdies nepakankamumą, ritmo sutrikimus ar vožtuvų ligas. Riziką sustiprina vyresnis amžius bei tam tikrų autoantikūnų buvimas.

Kas didina riziką susirgti?

Be imuninės sistemos ir genetinių subtilybių, svarbų vaidmenį turi gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, rūkymas, nutukimas, nepakankamas fizinis aktyvumas ir prasta mityba (ypač jei trūksta žuvies šeimos produktų) siejami su didesne tikimybe susirgti vėlyvąja miastenijos forma. Kiti rizikos veiksniai:

• Moterų amžius nuo 20 iki 30 metų
• Vyrų amžius nuo 60 iki 70 metų
• Tam tikrų genetinių žymenų, pavyzdžiui HLA-B8 ar DR3, buvimas
• Naujagimiai, kurių mamų imuniniai antikūnai nėštumo metu pateko į kūdikio organizmą

Trumpalaikė naujagimių miastenija

Kai kurios kūdikius pagimdžiusios moterys, pačios sergančios miastenija, gali perduoti antikūnus vaikui per placentą. Tokia būklė vadinama trumpalaike naujagimių miastenija. Simptomai dažniausiai išnyksta per kelias savaites arba porą mėnesių, kai iš kūdikio kraujotakos pasišalina motinos antikūnai.

Gyvenimo būdo reikšmė ir simptomų valdymas

Nors nėra būdų visiškai išvengti miastenijos ar sustabdyti jos atsiradimą, gyvenimo įpročių keitimas padeda geriau kontroliuoti simptomus bei sumažinti paūmėjimų tikimybę. Svarbiausi patarimai:

• Kokybiškas miegas ir pakankamas poilsis
• Sunkios fizinės veiklos ribojimas
• Vengti didelio karščio ar šalčio
• Bandyti sumažinti emocinį stresą
• Kiek įmanoma vengti infekcijų
• Bendradarbiauti su gydytoju, kad būtų išvengta vaistų, galinčių bloginti raumenų silpnumą

Apibendrinimas

Miastenija – tai lėtinė autoimuninė liga, kurios eiga gali kisti priklausomai nuo amžiaus, lyties, genetikos ir gyvenimo būdo. Ankstyva diagnostika ir sąmoningas požiūris į savo sveikatą padeda lengviau kontroliuoti simptomus ir turėti kokybišką gyvenimą. Jei pastebite jums būdingą raumenų silpnumą ar kitus simptomus, svarbu kuo greičiau kreiptis pagalbos į gydytojus.