Migrenos diagnostika

Migrenos diagnozė dažnai užtrunka, nes jos simptomai yra panašūs į daugelio kitų neurologinių ligų. Galvos skausmai, kartais lydimi įvairių kitų pojūčių, gali būti tokie intensyvūs, kad lengva supainioti migreną su rimtesniais sutrikimais. Dėl šios priežasties labai svarbu kruopščiai įvertinti simptomus ir atmesti pavojingas būkles, kurios gali kelti grėsmę sveikatai.

Simptomų įvairovė

Migrena neretai pasireiškia ne vien stipriu galvos skausmu, bet ir kitais pojūčiais, kurie išskiriami į keturias pagrindines fazes. Pradinė prodromo fazė gali prasidėti dar gerokai prieš skausmą – iki paros laiko. Tuomet žmonės pastebi nuotaikos svyravimus, troškimą tam tikriems maisto produktams, nuovargį ar skysčių kaupimą organizme.

Antra – auros fazė, kuriai būdingi regos pokyčiai (mirguliavimas, šviesų blyksniai ar zigzagų matymas), raumenų silpnumas, svaigulys, kalbos sunkumai. Po auros dažniausiai prasideda pulsuojantis, vienoje galvos pusėje juntamas skausmas. Kartais migrena gali kilti ir be skausmo. Po galvos skausmo, postdromo laikotarpiu, žmonės dar ilgai jaučia nuovargį, silpnumą ar sumišimą.

Diagnozės nustatymo eiga

Pirmiausia gydytojas renkasi išsamią informaciją apie jūsų simptomus ir ligos istoriją. Klausiama apie galvos skausmų dažnumą, jų stiprumą, trukmę, gretutinius pojūčius. Taip pat svarbu žinoti, ar šeimoje yra sirgusių migrena, ar simptomai prasidėjo paauglystėje.

Kas rodytų migreną?

• Pasikartojantys, vidutinio arba stipraus intensyvumo galvos skausmai
• Regos aura ar kiti laikini jutiminiai pojūčiai
• Migrenos atvejai šeimoje
• Pirmieji simptomai atsiranda paauglystės metu

Fizinis, ypač neurologinis, ištyrimas padeda įvertinti, ar nėra kitų sutrikimų, galinčių sukelti tokius simptomus. Gydytojas atkreipia dėmesį į refleksus, pojūčius, judesių silpnumą ar jų skirtumus, taip pat apžiūri akis bei regos nervus. Patinimas ar kiti pokyčiai gali rodyti sudėtingesnes sveikatos problemas, pavyzdžiui, smegenų auglį ar aneurizmą.

Papildomi tyrimai ir jų reikšmė

Kai kurie atvejai reikalauja atlikti papildomus tyrimus, ypač jei simptomai atsirado neseniai, keičiasi ar neatitinka tipiškos migrenos požymių. Papildomi laboratoriniai tyrimai gali padėti atmesti kitas ligas:

• Kraujyje gali būti tiriamas hemoglobino kiekis, ieškoma infekcijos ar uždegimo požymių (bendras kraujo tyrimas), nes šie sutrikimai kartais pasireiškia galvos skausmais ir silpnumu.
• Elektrolitų tyrimai padeda nustatyti inkstų, kepenų ar mitybos problemas, kurios taip pat gali sukelti nuovargį ir galvos skausmus.
• Skydliaukės veiklos pokyčiai pradinėse stadijose primena migreną.

Be kraujo tyrimų, gali būti atliekamas elektroencefalograminis (EEG) tyrimas, ypač jei įtariami traukuliai arba sąmonės sutrikimai. Kaip ir širdies veiklos įvertinimas (EKG ar echoskopija), ypač esant širdies ligų rizikai – nes šios situacijos taip pat kartais sukelia galvos skausmus ir galvos sukimąsi.

Lumbalinė punkcija (vadinama ir stuburo punkcija) taikoma, kai reikia patikrinti, ar nėra uždegimo ar infekcijos centrinėje nervų sistemoje. Šio tyrimo metu iš stuburo kanalo paimama smegenų skysčio analizei.

Vaizdo tyrimai

Norint įsitikinti, kad galvos skausmo priežastis nėra insultas, aneurizma ar auglys, prireikus atliekami radiologiniai tyrimai:

• Galvos kompiuterinė tomografija (KT) leidžia įvertinti, ar nėra kraujo išsiliejimo, infekcijos, didelių auglių ar insulto požymių.
• Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) išryškina uždegiminius židinius, smulkius insultus, išsėtinę sklerozę ar navikus.
• Kaklo stuburo vaizdai (KT ar MRT) padeda įvertinti, ar nėra stuburo ar nervų pažeidimų, sukeliančių pastovų skausmą.
• Angiograma leidžia apžiūrėti galvos smegenų kraujagysles specialiais vaizdo metodais.

Nors nei kraujo tyrimai, nei vaizdo metodai tiesiogiai nenustato migrenos, jie svarbūs atmesti kitas galimas skausmo priežastis. Tik įvertinęs jūsų istoriją, simptomus, apžiūrą ir tyrimų rezultatus, gydytojas gali skirti tinkamą gydymą.

Kitos ligos, imituojančios migreną

Migrenai būdingi simptomai dažnai pasitaiko ir esant kitoms sveikatos problemoms, todėl svarbu atskirti, ar tikrai jaučiate migreną. Taip pat egzistuoja kelios migrenos rūšys:

• Komplikuota migrena – gali sukelti laikinas silpnumo ar jutimo praradimo apraiškas vienoje kūno pusėje, jas būtina atskirti nuo insulto ar praeinančio galvos smegenų išemijos priepuolio.
• Vestibulinė migrena – išsiskiria stipriu galvos sukimusi, pykinimu ir panaši į Menjero ligą, todėl kartais sunku jas atskirti.
• Klastoriniai galvos skausmai – pasireiškia stipriu akies srities skausmu, paraudimu, ašarojimu; jie priskiriami migrenos formoms.

Taip pat būtina atskirti, ar skausmą sukelia ne šios būklės:

• Įtampos galvos skausmas – paprastai silpnesnis, nebūdingas kitiems pojūčiams, dažniau paveikia abi galvos puses.
• Vaistų sukeltas galvos skausmas – gali pasireikšti, jei ilgai vartojote vaistų ir staiga nutraukėte jų vartojimą.
• Insultas – staigus galvos skausmas, regos, judėjimo ar kalbos sutrikimai, dažnai palieka ilgalaikių pasekmių.
• Pereinantis galvos smegenų išemijos priepuolis (TIA) – sukelia laikinus neurologinius simptomus, kurie visiškai praeina, tačiau ženklina insulto riziką.
• Traukuliai – pasireiškia sąmonės netekimu ar nevaldomais kūno judesiais, jiems diagnozuoti būtinas EEG tyrimas.
• Išsėtinė sklerozė – vyrauja silpnumas, jutimų praradimas, regos pokyčiai, ypač kartu su migrena.
• Smegenų aneurizma – kraujagyslės išsiplėtimas, kuris plyšus gali sukelti netikėtą, stiprų galvos skausmą ir lemti gyvybei pavojingus padarinius.
• Meningitas – smegenų dangalų uždegimas ar infekcija, pasireiškia karščiavimu, sprando sustingimu, dideliu skausmu.
• Encifalitas – smegenų audinio uždegimas, pakinta sąmonė, gali būti sunkus galvos skausmas.
• Menjero liga – pasireiškia galvos sukimusi, klausa silpnėja, girdimas ūžesys, dažnai painiojama su vestibuline migrena.
• Po traumos likęs sindromas – po smegenų sukrėtimo užsitęsia nuovargis, galvos bei kaklo skausmas, svaigulys.
• Kaklo stuburo ligos – spaudimas ar pažeidimas viršutinėje stuburo dalyje lemia kaklo, galvos ar rankų skausmą, kartais lydimą silpnumo.

Neretai tik ištyrus vaizdine diagnostika pavyksta atskirti komplikuotą migreną nuo insulto ar kitų rimtų neurologinių būklių.

Savarankiškas migrenos valdymas

Jau nustatyta migrenos diagnozė leidžia žmogui geriau atpažinti simptomų pradžią. Pavyzdžiui, jautrumas šviesai, nuovargis, irzlumas ar sumažėjęs energingumas gali pasirodyti dar prieš didijį skausmo epizodą. Pastebėjus šiuos ankstyvus požymius galima laiku pradėti gydymą.

Galimi migrenos užuominos ženklai:

• Mieguistumas
• Energingumo sumažėjimas
• Kaklo skausmas
• Pykinimas
• Svaigulys
• Jautrumas šviesai
• Jautrumas triukšmui
• Dirglumas
• Liūdesys

Migrenos priepuolius dažnai sukelia tam tikri veiksniai – pavyzdžiui, miego trūkumas ar moterų menstruacinis ciklas. Atpažinus savo migrenos eigą galima lengviau ją kontroliuoti, tačiau nauji ar neįprasti simptomai gali būti pavojingi.

Jei pasireiškia staigus, stipriausias iki šiol patirtas galvos skausmas, regos praradimas, dvigubas matymas, kalbos, judesių valdymo sutrikimai, didelis karščiavimas, netikėtas bėrimas ar sąmonės pokyčiai – tai skubiai kreipkitės į gydytoją. Tokie požymiai gali rodyti rimtesnį sveikatos sutrikimą nei migrena.

Išvada

Migrenos diagnozė remiasi kruopščia simptomų analize, nuodugnia fizine ir neurologine apžiūra. Papildomi laboratoriniai ir radiologiniai tyrimai padeda atmesti kitas galvos skausmų priežastis, tačiau migrenos tiesiogiai jie nerodo. Tik glaudus bendradarbiavimas su gydytoju leidžia tiksliai nustatyti diagnozę ir pasirinkti efektyvų gydymą.