Mikromiego priežastys, pavojai ir prevencija

Ilgose kelionėse automobiliu daugeliui tenka vairuoti ir naktį. Jei trūksta miego, kyla rizika patirti staigių, trumpų užmigimo epizodų. Tokiais atvejais automobilis gali kryptelėti nuo tiesiosios, galite išgirsti padangų garsą nuo kelią žyminčio bortelio, – tai ženklas, kad metas keistis vairuotojams. Kodėl kyla tokie mikropramigimai ir kuo jie pavojingi? Apžvelkime požymius, priežastis, rizikas ir būdus, kaip to išvengti.

Kas yra mikropramigimas

Mikropramigimas – tai itin trumpas, nevaldomas užsnūdimo momentas, kuris gali tęstis vos akimirką ar trukti iki dešimties sekundžių. Dažniausiai tokie epizodai pasitaiko, kai pavargęs žmogus bando išlikti budrus, nors iš tiesų jam reikia miego. Mikropramigimas, patirtas vairuojant, kelia didelę nelaimės riziką.

Žmogaus miegas skirstomas į du pagrindinius etapus: aktyvųjį (REM) ir lėtąjį, arba neaktyvųjį miegą (NREM). Mikropramigimas nėra nei vienas iš jų – trumpas užmigimo blyksnis per trumpas, kad išsivystytų būdingi šių miego fazių procesai.

Kaip pasireiškia mikropramigimas

• Sunku susikaupti ar stebimas išsiblaškymas
• Trumpalaikis atminties praradimas
• Praleidžiamas išvažiavimas ar posūkis vairuojant
• Vairuojant užvažiavimas ant kelkraščio bortelio
• Netikėtos situacijos ar išgąsdinę eismo įvykiai
• Galvos linkčiojimas ar kritimas į šoną
• Trumpas raumenų kontrolės praradimas
• Nepastebimai nukrentantis rankoje laikytas daiktas
• Netikėtai netenkama pusiausvyros, galima nudribti ar suklupti

Kai kurie žmonės tuoj po tokio epizodo suvokia, kad trumpam buvo praradę sąmoningumą, tačiau kartais mikropramigimas būna toks trumpas, kad žmogus to nė nepajunta.

Kas lemia mikropramigimą

Dažniausia priežastis yra miego trūkumas. Ypač dažnai tai išryškėja vairuojant vėlai vakare ar naktį, kai kūnas natūraliai reikalauja poilsio. Įtemptas darbo grafikas ar kelionės skuba priverčia spausti save ir kelia didesnę mikropramigimų tikimybę.

Kai kurie miego sutrikimai taip pat didina riziką. Prie tokių priskiriami:

• Miego apnėja
• Periodinio galūnių judesių sindromas
• Narkolepsija
• Biologinio laikrodžio (cirkadiniai) sutrikimai

Šios būklės trikdo įprastą perėjimą tarp miego ir budrumo, todėl žmogus gali nesąmoningai užmigti vos kelioms sekundėms net dienos metu.

Mikropramigimo pavojai

Jei mikropramigimas įvyksta, tarkime, žiūrint filmą namie, pasekmės gali būti visai nekaltos. Tačiau užsnūdus akimirkai už vairo ar dirbant su pavojinga įranga, galima patirti rimtų nelaimių ar net gyvybei pavojingų situacijų. Net sekundės dalies užmigimas kelyje gali lemti avariją – rizikuojama ne tik savo, bet ir kitų sveikata ar gyvybe.

Kaip apsisaugoti

Pagrindinis būdas išvengti mikropramigimo – pasirūpinti, kad nepritrūktų miego. Suaugusiems rekomenduojama kasnakt miegoti 7–9 valandas. Svarbu ne tik miego trukmė, bet ir kokybė. Siekiant geresnio poilsio verta pasirūpinti, kad miegamajame nebūtų blaškančių veiksnių: išjunkite televizorių, muziką, venkite ryškių ar mirksinčių šviesų. Mobilųjį telefoną taip pat rekomenduojama padėti toliau nuo lovos ir juo nesinaudoti prieš miegą, nes ekranų šviesa gali skatinti aktyvumą ir trukdyti užmigti.

Įpročiai gali turėti didelės įtakos – jei esate pratę užmigti įjungus foninį triukšmą, stenkitės po truputį pereiti prie tylios ir ramios aplinkos. Tamsa, ramybė ir išjungta elektronika – svarbios gero miego sąlygos.

Jei nuolat jaučiate nuovargį dienos metu ar dažnai patiriate mikropramigimo epizodus, vertėtų pasitarti su miego specialistu. Miego tyrimai gali padėti nustatyti tikslią problemos priežastį ir pasirūpinti tinkamu gydymu, kuris gali užkirsti kelią rimtesnėms pasekmėms, tokioms kaip nelaimės kelyje.