Mirena: vartojimas ir šalutiniai poveikiai

Mirena – tai į gimdą įstatomas spiralės pavidalo kontraceptikas, kurio sudėtyje yra levonorgestrelio – moteriško hormono, priklausančio gestagenų grupei. Ši hormoninė spiralė nuolat išskiria nedidelį kiekį levonorgestrelio tiesiai į gimdą. Dėl to keičiasi gimdos gleivinė ir gimdos kaklelis, taip apsunkinamas spermatozoidų patekimas ir apvaisinimas.

Kam ir kaip naudojama Mirena?

Ši spiralė dažniausiai skiriama siekiant išvengti nepageidaujamo nėštumo iki 8 metų. Ja gali naudotis tiek moterys jau turinčios vaikų, tiek niekada negimdžiusios. Papildomai Mirena taikoma gausiam menstruaciniam kraujavimui mažinti – tokiu atveju spiralė gali būti laikoma iki 5 metų. Svarbu žinoti, kad Mirena nėra skirta kaip skubi kontracepcija po lytinio akto.

Levonorgestrelis sudaro apie 52 mg priemonės sudėties. Įdėjus spiralę, į kraują patenka tik nedidelė veikliosios medžiagos dalis – pagrindinis poveikis vyksta vietiškai gimdoje, nes preparate nėra estrogenų.

Įspėjimai ir svarbūs atsargumo reikalavimai

Mirena negalima naudoti esant patvirtintam ar įtariamam nėštumui. Jei pastojote naudodama šią spiralę, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Spiralės laikymas nėštumo metu gali sukelti rimtų komplikacijų: infekciją, persileidimą, priešlaikinį gimdymą ar net sunkias grėsmes moters sveikatai. Jei priemonė visgi lieka, reikėtų stebėti kūno temperatūrą, pojūčius pilve, kraujavimą ar išskyras iš makšties.

Kada Mirena negalima rinktis?

• Dažnos ar neaiškios kilmės kraujavimas iš makšties, kuris nėra ištirtas
• Negydytos arba nekontroliuojamos dubens infekcijos
• Sunkios infekcijos po persileidimo ar nėštumo nutraukimo per pastaruosius 3 mėnesius
• Lėtinės infekcijos ar uždegimai dubens srityje
• Gimdos formos pakitimai ar miomos, galinčios iškraipyti gimdos formą
• Buvęs ar esantis gimdos, gimdos kaklelio ar krūties vėžys
• Kepenų ligos ar augliai
• Imuninės sistemos sutrikimai (pvz., sunki imunosupresija ar kai kurių kraujo ligų atvejai)
• Kito tipo gimdos spiralė, likusi gimdoje
• Pastarasis gimdymas, aborto ar persileidimo atvejai per paskutines 6 savaites
• Alergija levonorgestreliui ar spiralės medžiagoms (pvz., silikonui, sidabrui, polietilenui)

Jei turite aukštą kraujospūdį, sergate širdies ligomis, kraujuojate neaiškios kilmės, dažnai patiriate migrenos priepuolius ar turite lytiniu keliu plintančių infekcijų, prieš rinkdamiesi Mireną pasitarkite su gydytoju dėl galimų rizikų.

Naudojimas ir priežiūra

Mirena spiralę į gimdą įdeda medicinos specialistas procedūros metu, paprastai gydymo įstaigoje. Įstatymo metu gali kamuoti diskomfortas, laikinas skausmas ar nežymus kraujavimas. Šie pojūčiai dažniausiai greitai praeina, tačiau užsitęsus būtina kreiptis į gydytoją. Po įdėjimo spiralė netrukdo dėvėti tamponų, naudoti menstruacinę taurelę ar lytiniams santykiams.

Pirmąsias kelias savaites gydytojas rekomenduoja pasitikrinti, ar spiralė yra tinkamoje padėtyje. Būtina reguliariai, maždaug kartą per metus, lankytis ginekologo apžiūrose.

Įprasta, kad per pirmus 3–6 mėn. menstruacijos tampa nereguliarios – jos gali būti gausesnės ar priešingai, visai išnykti. Bet jei mėnesinių nėra ilgiau nei 6 savaites ar įtariate nėštumą, kreipkitės į specialistą.

Kartais spiralė gali savaime iškristi ar pasislinkti. Po kiekvienų mėnesinių rekomenduojama pirštais patikrinti, ar galite užčiuopti spiralės siūlelius – jie turėtų būti makšties viršuje. Negalint jų rasti, pajutus skausmą ar kraujavimą, reikėtų greitai pasitarti su gydytoju. Iki naujos spiralės įstatymo patariama naudoti barjerinę kontracepciją, pvz., prezervatyvą.

Mireną galima bet kada pašalinti, jei nusprendžiama keisti kontraceptikos būdą ar planuoti nėštumą. Svarbu, kad spiralę, kaip ir įdėtų, taip ir išimtų tik medicinos specialistas. Jei pasirenkate kitą apsaugos priemonę, dažnai rekomenduojama ją pradėti naudoti prieš kelias dienas iki spiralės pašalinimo.

Dozavimas ir keitimo dažnis

Įprasta Mirena spiralė įvedama vieną kartą, gydytojo kabinete, laikantis visų įdėjimo rekomendacijų. Optimalus šios kontraceptinės priemonės galiojimo laikas – iki 8 metų. Praėjus šiam laikotarpiui, spiralė turi būti pakeista nauja, jei norimas tęsti apsaugos būdas.

• Moterys, anksčiau nenaudojusios hormoninės ar gimdos kontracepcijos, gali rinktis bet kurią ciklo dieną, jei nėra nėščios. Jei spiralė įdedama ne pirmosiomis mėnesinių dienomis, patariama papildomai saugotis 7 dienas.
• Pereinat nuo kitų hormoninių priemonių – spiralę galima įvesti bet kada, bet kurį laiką po senos priemonės nutraukimo papildomai reikia naudoti apsisaugojimo priemonę.
• Po gimdymo ar antrojo trimestro persileidimo: spiralę paprastai įveda ne anksčiau kaip po 4 savaičių. Jei moteris dar nežindo ir norima išvengti nėštumo, rekomenduojama laikytis gydytojo nurodymų dėl laikotarpio ir papildomo saugojimosi.

Jei pamiršote keisti spiralę ar perdozavote

Mirena nuolat išskiria veikliąją medžiagą, todėl praleisti „dozės“ tiesiog neįmanoma. Perdozavimo tikimybė taip pat labai maža.

Ką svarbu žinoti dėl galimų sąveikų su kitais vaistais?

Tam tikri preparatai gali paveikti levonorgestrelio kiekį organizme ir sumažinti spiralės veiksmingumą. Jei vartojate receptinius ar nereceptinius vaistus, įvairius papildus, skirtus sveikatai ar žolelių mišinius, būtinai apie tai informuokite gydytoją. Tai leis išvengti netikėtų sąveikų.

Šalutiniai poveikiai

Kaip ir bet kuris vaistas, Mirena gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Jei netikėtai pastebėjote rankų, veido ar burnos tinimą, dusulį, dilgėlinę ar staigų skausmą pilvo apačioje, reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą – tai gali būti alerginė reakcija ar retas šalutinis poveikis – negimdinis nėštumas.

Galimi kiti rimti poveikiai:

• Spiralės įstrigimas gimdos sienelėje ar gimdos pažeidimas. Tokiais atvejais gali atsirasti infekcija, randėjimas, o spiralę gali reikėti šalinti chirurginiu būdu.
• Labai stiprūs ar ilgai trunkantys pilvo skausmai, gausus ar užsitęsęs kraujavimas, netikėtos išskyros (ypač stipraus nemalonaus kvapo), neįprasti bėrimai ar karščiavimas.
• Gelsvas odos ar akių baltymų atspalvis (gelta), silpnumas, gausus kraujavimas ar krešėjimo sutrikimai, staigus galvos skausmas, regos ar kalbos sutrikimai, galūnių tirpimas.

Dažniausi šalutiniai reiškiniai, pasitaikantys daugumai moterų:

• Pilvo ar dubens skausmai, mėnesinių sutrikimai – nereguliarios ar skausmingos menstruacijos, kraujavimo pokyčiai.
• Laikinas diskomfortas ar kraujavimas įvedimo metu.
• Makšties uždegimas ar niežėjimas, vietinės infekcijos.
• Ovarijų cistos (dažniausiai savaime išnykstančios per kelis mėnesius), pykinimas, pilvo pūtimas, vėmimas.
• Galvos skausmas, nuotaikos svyravimai, depresija, nuotaikos sutrikimai, nugaros ar krūtų skausmas.
• Svorio padidėjimas, spuogai arba odos riebalavimasis, plaukų augimo ar slinkimo pokyčiai, sumažėjęs lytinis potraukis.
• Patinimas veide, rankose ar kojose.

Pasitarimas su gydytoju svarbus, jei kyla bet kokių įtarimų dėl šalutinių reiškinių ar spiralės veikimo. Nerimą keliančius simptomus svarbu įvertinti laiku.

Ką verta prisiminti naudojant spiralę Mirena?

Mirena neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų, todėl esant įvairiems partneriams rekomenduojama papildoma apsauga – prezervatyvai. Jei partneriui nustatyta infekcinė liga, pasikeitė jūsų seksualiniai santykiai ar pastebėjote neįprastų simptomų, kreipkitės į gydytoją.

Mirena tinka ir žindančioms moterims, nors retais atvejais gali sumažėti pieno gamyba arba padidėti gimdos komplikacijų rizika tuoj po gimdymo. Visais atvejais rekomenduojama sprendimą dėl spiralės naudoti priimti pasikonsultavus su gydytoju.