Namų ruošos darbai sergant fibromialgija ir lėtiniu nuovargio sindromu

Namų tvarkymas gali tapti nemenku iššūkiu net ir tiems, kurie neserga lėtiniu nuovargiu ar fibromialgija. O gyvenant su šiais sutrikimais, vien mintis apie darbus namuose gali būti varginanti.

Kaip namų ruošą paversti lengvesne

Nors palaikyti švarą namuose nėra paprasta, galima pasinaudoti keliais praktiškais būdais, padedančiais sumažinti fizinį krūvį, taupyti energiją ir išvengti cheminių ar aplinkos dirgiklių, kurie gali pabloginti savijautą.

Tvarkos palaikymas: mažinkite chaosą

Kai trūksta jėgų dažnai lakstyti po namus, daiktai ima kauptis ypač tose vietose, kur daug laiko praleidžiate – šalia sofos ar lovos. Maža dėžutė arba pintinė leidžia viską tuoj pat surinkti ir nuo pavargimo nekankinti savęs daugkartiniais žingsniais pirmyn ir atgal. Jeigu dar neturite dėžės šalia pagrindinių poilsio zonų, ją verta įsigyti – taip bus paprasčiau palaikyti tvarką be papildomų pastangų.

Daugiaaukščiuose namuose laiptai gali virsti kliūtimi – įveikti juos keliasdešimt kartų nelengva, kai vargina nuovargis ar skausmas. Vietoj to, kai ruošiatės didesniam tvarkymuisi, sudėkite daiktus į atskiras krūvas, kurios keliaus į viršų ar žemyn iškart, o užduotį galite pavesti ir namų draugams ar šeimos nariams. Tokiu atveju vėl praverčia patogi pintinė ar padėklas.

Laiptinėje niekada nelaikykite tvarkymui skirtų krūvų – nors atrodo patogu, užmiršti daiktai ant laiptų neretai tampa griuvimo priežastimi. Laikykite juos šalia, ne ant pačių laiptų.

Stebėkite, kur nuolat atsiduria tie patys daiktai. Jei nuolat reikalingi daiktai vis sugrįžta į tą pačią vietą – gal verta tame kambaryje jiems skirti nuolatinę „stotelę“? Pavyzdžiui, jei daug laiko praleidžiate ant sofos, dėžutėje ar krepšyje gali būti nuolat pasiekiami daiktai: nagų kirpiklis, masažuoklis, lūpų balzamas ar kiti asmeniškai reikalingi mažmožiai. Prisiminkite – kiekvienam jų sąrašas bus individualus.

Valymo priemones laikykite tose vietose, kur jų reikia

Siekiant sumažinti nereikalingą vaikščiojimą po namus, patogiau dažniausiai naudojamas valymo priemones laikyti arčiausiai tos vietos, kur jos bus reikalingos. Vietoje to, kad visas valymo priemones laikytumėte tik skalbykloje ar kampe, pravartu po nedidelį rinkinį laikyti kiekviename vonios kambaryje ar virtuvėje. Nors taip užims ir šiek tiek daugiau vietos, bet sutaupysite energijos ir laiko, nes nereikės iš naujo rinkti būrio priemonių kiekvienam valymui.

Pirkite papildomą stiklų ar veidrodžių valymo priemonę kiekvienai patalpai, o didelį papildymo butelį laikykite pagrindinėje vietoje – iš jo reguliariai papildysite mažesnius. Įsigykite nebrangius, bet reikalingus dulkių šluoteles ar minišluoteles ir laikykite jų po kelias skirtingose namų vietose, kad nereikėtų jų nuolat ieškoti ar nešioti iš kambario į kambarį.

Mažas, lengvas, rankinis dulkių siurblys gali praversti, ypač kai nėra jėgų ar galimybės traukti sunkų dulkių siurblį. Tokie įrenginiai dažniausiai užima nedaug vietos, o ir nedidelę probleminę vietą galima išvalyti greičiau, be didelio vargo.

Rinkitės dulkių siurblį pagal savo savijautą

Dulkių siurblio skleidžiamos vibracijos kai kuriems žmonėms sukelia dar didesnį dirglumą, sustiprina nervų jautrumą rankose ar pėdose. Jei patiriate šį diskomfortą, naudokite pirštines – jos gali susilpninti vibracijas. Prieš įsigydami naują siurblį, išbandykite jį parduotuvėje – svarbu, kad būtų ne tik lengvas, bet ir lengvai stumdomas. Kai kurie automatiniai modeliai gali atrodyti patrauklūs, bet gali traukti už rankos ir sukelti papildomą skausmą.

Dulkėms jautresniems žmonėms verta rinktis siurblį be maišelių – keičiant maišelį paprastai pasklinda daug daugiau dulkių. Siurbiant, siurblį stumkite švelniai, neskubėdami – staigūs judesiai padidina įtampą rankose ir nugaros srityje.

Dulkes valykite be bereikalingo lankstymosi

Norėdami išvengti bereikalingo lenkimosi ar stiebimosi, kuris sukelia diskomfortą ar paūmėja raumenų skausmas, rinkitės ilgesniu kotu teleskopines dulkių šluostes. Jos leidžia pasiekti vietas nuo grindų iki lubų be papildomo krūvio.

Naudokite šiuolaikines mikropluošto šluostes, kurios dulkes surenka, o ne tik paskleidžia ore – ypač jei esate jautrūs arba alergiški. Tokios priemonės leidžia užtikrinti, kad dulkės nenusėstų kvėpavimo takuose.

O jei dulkės ypač erzina, užsidėkite paprastą kaukę – tai padeda apsaugoti kvėpavimo takus nuo sausų dalelių.

Saugos priemonės ir natūralios alternatyvos

Jautrumas cheminėms medžiagoms dažnas tarp sergančių šiais sindromais. Kartais įprasti buitiniai valikliai gali tik pabloginti simptomus – todėl verta ieškoti švelnių, natūralių alternatyvų.

Vienas paprasčiausių būdų – naudoti jums tinkantį skalbimo miltelius ar skystį vonios paviršiams valyti: juo galima efektyviai išvalyti vonias, kriaukles ar tualetus. Užtenka mažo kiekio ir dažniausiai tai priemonė, kurią organizmas puikiai toleruoja. Svarbu atidžiai rinktis – jeigu reikia, išbandykite ekologišką variantą.

Daug kvapų viename kambaryje gali dar labiau suerzinti jautrią uoslę. Pabandykite veidrodžius nuvalyti šiltu vandeniu – kartais užtenka visiškai paprasto sprendimo.

Nenaudokite nešvarių kempinių – jos gali platinti bakterijas, tad verčiau į pagalbą pasitelkite seną skalbimo šluostę, kurią lengvai išskalbiaite po valymo.

Jei rankų oda jautri ar norite apsaugoti odą nuo sąlyčio su valymo priemonėmis, naudokite gumines ar lateksines pirštines. Esant alergijai lateksui, pasirūpinkite alternatyvomis be latekso.

Susidūrę su nemalonia galvos skausmo banga po valymo, atkreipkite dėmesį: daugelyje cheminių priemonių yra lakiųjų organinių junginių, kurie ir provokuoja tokią savijautą. Vietoje standartinių chemikalų išbandykite ekologiškas alternatyvas ar paprastas namines priemones, pavyzdžiui, actą, citrinos sultis, sodos miltelius, citrinos aliejų ir vandenį.

Skirstykite laiką ir žinokite prioritetus

Tvarkydamiesi svarbu nepamiršti pasaugoti ir savo jėgų. Dirbkite trumpais etapais, tarp jų įterpkite poilsio pertraukas. Keiskite užduotis, kad neapkrautumėte tų pačių raumenų grupių per ilgai. Plane numatykite svarbius darbus – dar prieš imdamiesi veiklos sudarykite sąrašą ir surūšiuokite darbus pagal svarbą. Pradėkite nuo svarbiausių, o mažiausiai reikšmingi gali palaukti – galbūt vėliau jie net visiškai nebekels rūpesčio.

Jei pastebite, kad po namų ruošos simptomai pablogėja, galite pradėti vesti užrašus – taip išsiaiškinsite, po kokių darbų savijauta pablogėja, ir galėsite dar efektyviau paskirstyti energiją ateityje.

Nesate vieni

Kasdieniai namų darbai – tik dalis iššūkių, su kuriais susiduriama sergant fibromialgija ar lėtinio nuovargio sindromu. Sodindami gėlynus, gamindami valgį, važiuodami apsipirkti ar tiesiog planuodami poilsį, neretai turite suktis kaip gebate. Ieškokite bendraminčių, kurie puikiai supranta jūsų kasdienį gyvenimą – tiek bendruomenėje, tiek internetiniuose forumuose. Pasidalijimas patirtimi ir patarimais ne tik leidžia jaustis mažiau vienišiems, bet ir padeda rasti praktiškų sprendimų kasdienybėje.