Nekrotizuojantis enterokolitas: simptomai, priežastys, gydymas

Kokį gydymą taikyti, priklauso nuo daugelio veiksnių – kūdikio gimimo laiko, sveikatos būklės, ligos istorijos ir to, kiek stipriai infekcija jau išplito. Dažnai kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, tad gydymo planas gali skirtis.

Kaip gydoma nekrotizuojanti enterokolitas?

Pirmiausia dažnai nutraukiamas kūdikio maitinimas per burną, kad jų virškinamasis traktas galėtų pailsėti. Dažnai per nosį į skrandį įvedamas specialus vamzdelis – taip pašalinamas skysčių perteklius ir skrandis išvalomas.

Kūdikiui pradedama lašinti specialius tirpalus į veną – taip užtikrinama, kad organizmui netrūktų skysčių ir maistinių medžiagų. Skiriami ir antibiotikai, kurie padeda kovoti su infekcija. Vaikas nuolat stebimas atliekant rentgeno tyrimus – taip sekama, kaip sparčiai keičiasi būklė.

Kartais, jei pilvukas labai patinsta, mažyliui gali prireikti papildomo deguonies ar net kvėpavimo aparato pagalbos. Taip pat siekiama užkirsti kelią infekcijos plitimui tarp kitų mažų pacientų, todėl sergantys kūdikiai atskiriami nuo sveikų.

Kada prireikia operacijos?

Jeigu gydymas vaistais neveikia arba žarnyne atsiranda skylė (prakiūra žarna), gali būti reikalinga chirurginė intervencija. Tokiu atveju gydytojai pašalina mirusią bei plyšusią ar plyšti galinčią žarnos dalį. Sudėtingiausiais atvejais dalis žarnyno ar storosios žarnos prijungiama prie angos pilvo sienoje – ši manipuliacija vadinama stoma.

Kokia ligos prognozė?

Dauguma kūdikių pasveiksta visiškai ir gali gyventi visavertį gyvenimą. Tačiau kartais žarna po ligos lieka randuota ar susiaurėjusi, todėl ilgainiui gali išsivystyti žarnyno nepraeinamumas. Jei dėl operacijos kūdikis netenka didelės žarnos dalies, gali sutrikti maistinių medžiagų pasisavinimas. Rečiausiai pasitaikantys ir sunkiausi atvejai reikalauja žarnyno persodinimo, kad vaikas galėtų išgyventi.

Ar įmanoma apsisaugoti?

Kol kas nėra patikimų būdų, kaip šimtu procentų apsisaugoti nuo nekrotizuojančio enterokolito. Tačiau pastebėta, kad krūtimi maitinami kūdikiai rečiau suserga šia liga nei tie, kurie maitinami adaptuotais mišinėliais. Dėl šios priežasties rizikos grupei priklausantiems naujagimiams ypač rekomenduojamas motinos pienas, net pradedant nuo labai mažų jo kiekių. Kai motinos pieno nėra, daugelyje naujagimių intensyvios terapijos skyrių naudojamas donoro pienas.

Mokslininkai ieško naujų efektyvių gydymo būdų. Tiriama, ar nauda gali būti iš gerųjų bakterijų – probiotikų, kurie padeda stiprinti žarnyną ir apsaugo nuo kenksmingų mikroorganizmų. Taip pat siekiama sumažinti žarnyno sienelių pažeidimą slopinant tam tikrų medžiagų, pavyzdžiui, azoto oksido, susidarymą.