Neramių kojų sindromas ir širdies ligų rizika

Dažnai vertindami širdies ir kraujagyslių ligų riziką, pamirštame vieną netikėtą veiksnį – neramių kojų sindromą. Vis dėlto, tyrimai atskleidžia, kad šis sutrikimas gali būti susijęs su širdies ligų vystymusi.

Simptomai ir savijauta

Neramių kojų sindromas pasireiškia tuo metu, kai žmogus bando pailsėti – ypač vakare, atsigulus prieš miegą. Tuomet kojose kyla sunkiai nusakomas nemalonus jausmas, kuris verčia nuolat judinti arba trūkčioti kojas, nes tik taip įmanoma bent laikinai numalšinti diskomfortą. Dienos metu šie pojūčiai dažniausiai nevargina, tačiau atslūgus aktyvumui, ypač ramybės akimirkomis, diskomfortas grįžta ir neretai sutrikdo miegą.

Žmonės apibūdina pojūčius kaip gilius, viduje esančius, dažniausiai apimančius kelius arba blauzdas. Tai gali būti deginimo jausmas, kutenimas, maudimas, tempimas, traukimas ar veržimas. Atsiradęs diskomfortas dažniausiai sumažėja tik tada, kai žmogus atsikelia, pasivaikšto, išmasažuoja ar ištampo kojas. Tačiau kartu tai gali atimti galimybę greitai užmigti ir lemti nuolatinį miego trūkumą.

Kiek dažnas yra neramių kojų sindromas?

Šis sindromas – gana paplitęs: įvairiose šalyse, ypač Vakaruose, jis pasitaiko iki 15 proc. suaugusių žmonių. Nors kai kuriose pasaulio vietose jis retesnis, dažniausiai aiškios konkrečios priežasties nustatyti nepavyksta. Yra žinoma, kad neramių kojų sindromo atsiradimui įtakos gali turėti geležies stoka, inkstų veiklos sutrikimai, nėštumas, stuburo ar nervų sistemos ligos, tačiau daugumai atvejų ši būklė išlieka be aiškios priežasties.

Kaip palengvinti simptomus?

Daugeliui žmonių neramių kojų sindromas yra lengvas ir pasireiškia tik kartais. Tokiais atvejais, gyvenimo būdo pakeitimai gali būti labai veiksmingi. Štai keletas patarimų:

• Venkite kofeino.
• Reguliariai judėkite, užsiimkite fizine veikla.
• Kai pasireiškia simptomai, trumpai pasivaikščiokite arba išsitempkite.
• Vakarais rinkitės protinę veiklą, kuri nenaudoja kojų raumenų, pavyzdžiui, trumpai rašykite, skaitykite knygą ar spręskite galvosūkius.

Tais atvejais, kai neramių kojų sindromą sukelia tam tikra liga (pvz., geležies trūkumas), svarbu gydyti pagrindinę priežastį. Pavyzdžiui, jei organizme nustatomas geležies deficitas, ši problema sprendžiama pirmiausia ir dažniausiai padeda sumažinti ar net visai pašalinti nemalonius simptomus.

Vaistų naudojimas

Jei gyvenimo būdo pokyčių nepakanka, o nemalonūs pojūčiai ženkliai trikdo miegą ar kasdienybę, gydytojai gali paskirti vaistus. Tam gali būti naudojami preparatai, dažniausiai skiriami parkinsonizmui ar traukuliams gydyti, pavyzdžiui, dopamino agonistai arba kai kurie antiepilepsiniai vaistai bei benzodiazepinai. Tokios priemonės padeda žmonėms, kuriuos stipriai vargina miego trūkumas dėl nuolatinių kojų simptomų.

Ryšys su širdies ligų rizika

Pastebėta, kad neramių kojų sindromas gali būti susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tyrėjai mano, jog šis ryšys galėtų būti susijęs su naktiniu kraujospūdžio padidėjimu. Dažnas šio sindromo palydovas – periodiniai galūnių judesiai miego metu, kai kojos trūkčioja ar juda net žmogui to nejaučiant. Miego metu pasireiškiantys kojų judesiai, ypač ilgainiui, gali sukelti reikšmingus kraujospūdžio svyravimus naktį. Tokie pokyčiai laikomi svarbiais veiksniais, galinčiais didinti širdies ligų tikimybę.

Apibendrinant, nors neramių kojų sindromas daugumai žmonių atrodo kaip nedidelis miego trikdis, verta atkreipti dėmesį į jo galimą poveikį bendrai sveikatai. Jei simptomai vargina dažnai arba blogina gyvenimo kokybę, verta apie tai pasikalbėti su gydytoju – tinkamas gydymas gali padėti pagerinti miego kokybę ir sumažinti galimą riziką širdžiai.