Pereiti prie turinio

Vitiligo apžvalga

Kas sukelia vitiligo, kokie pagrindiniai simptomai ir kokios gydymo galimybės egzistuoja? Sužinokite svarbiausią informaciją.

Karolis ŠimaitisGydytojas
Paskelbta
Skaitymo trukmė
3 min. skaitymo
Šiame straipsnyje
  1. Kaip pasireiškia pigmento netekimas
  2. Vitiligo atsiradimo priežastys
  3. Pagrindiniai vitiligo tipai
  4. Kaip nustatoma diagnozė
  5. Gydymo galimybės
  6. Kaip susitvarkyti su emociniais iššūkiais

Odos spalvos praradimas, dar vadinamas vitiligo, yra būklė, kai tam tikrose kūno vietose prarandamas pigmentas. Šiose vietose susiformuoja lygios, balkšvos dėmės, o kartais pabąla ir plaukai tose srityse. Nors vitiligo nėra užkrečiamas ar pavojingas sveikatai, matomos dėmės dažnai daro įtaką žmogaus savivertei bei emocinei būklei.

Kaip pasireiškia pigmento netekimas

Pagrindinis vitiligo simptomas – įvairaus dydžio ir formos depigmentacijos dėmės, kurios gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Dažniausiai jos matomos rankose, veide, aplink burną ir akis, taip pat vietose, kur odai tenka daugiau spaudimo ar trinties. Kai kurie žmonės taip pat pastebi šiuos požymius:

  • Anksčiau nei įprasta pabalę ar papilkėję galvos, barzdos, antakių ar blakstienų plaukai
  • Nemalonūs pojūčiai, kaip niežėjimas depigmentuotose vietose
  • Spalvos praradimas burnos ir nosies gleivinėse
  • Pakitusios akies tinklainės spalvos

Vitiligo atsiradimo priežastys

Vitiligo yra siejama su autoimuniniais mechanizmais – organizmo imuninė sistema klaidingai puola melanocitus, pigmentą gaminančias odos ląsteles. Dėl šios priežasties ląstelės žūsta, o oda praranda spalvą. Įtakos dažnai turi ir paveldimumas – pastebėtas ryšys tarp vitiligo ir kitų autoimuninių ligų.

Vitiligo dažniau pasireiškia tiems, kurių artimi giminaičiai serga autoimunine skydliaukės liga, reumatoidiniu artritu, žvyneline, I tipo diabetu ar kitomis autoimuninėmis būklėmis. Nors paveldėjimo rizika egzistuoja, tik nedidelei daliai vaikų, kurių tėvai serga vitiligo, išsivysto ši liga.

Yra veiksnių, kurie gali paskatinti pirmųjų dėmių atsiradimą. Tai gali būti didelis emocinis stresas, stiprus saulės nudegimas, kontaktas su agresyviomis cheminėmis medžiagomis ar virusinės infekcijos.

Pagrindiniai vitiligo tipai

Vitiligo eiga ir dėmių išsidėstymas skiriasi, priklausomai nuo būklės tipo:

  • Ne segmentinė vitiligo – dažniausia forma, kai depigmentacijos dėmės simetriškai pasiskirsto abiejose kūno pusėse, dažnai matomos saulės veikimo ar trinties vietose. Šio tipo formos:
    • Bendra; dėmės pasirodo bet kur, neretai be aiškaus išsidėstymo
    • Akrofacialinė; dėmės susiformuoja ant rankų, kojų pirštų, veido
    • Mukozinė; dėmės apie gleivines, lūpas ar lytinius organus
    • Universali; didelė dalis kūno netenka pigmento (reta)
    • Židininė (fokalinė); mažų plotelių depigmentacija, dažnesnė vaikams
  • Segmentinė vitiligo – retesnė, kai depigmentacija dėmė aprėpia vieną kūno pusę ar sritį ir neplinta toliau.
  • Mišri vitiligo – vienam žmogui pasireiškia abiejų tipų dėmės.
  • Lokalizuota vitiligo – būdinga ribotas, išsklaidytų dėmių kiekis, dažnai ant liemens ar galvos odos.

Dėmių kiekis ir plitimas kinta. Vieniems žmonėms dėmės atsiranda tik keliose vietose, kitų atveju laikui bėgant didėja. Kol atsiranda vis naujų dėmių – tariama, kad vitiligo aktyvi, bet po kurio laiko procesas dažnai stabilizuojasi ir daugiau dėmių neatsiranda.

Kaip nustatoma diagnozė

Pastebėjus oda pašviesėjusias vietas ar kitus simptomus, dažniausiai konsultuoja gydytojas dermatologas. Specialistas išsiaiškina ligos istoriją, artimųjų autoimuninių ligų atvejus, ar depigmentuotos dėmės atsirado po saulės nudegimų ar stipraus bėrimo, įvertina ar žmogus patyrė didesnį stresą.

Dermatologai dažnai pasitelkia specialią ultravioletinę lempą, kuri padeda atskirti vitiligo nuo kitų odos pokyčių. Kartais atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti kitų autoimuninių ligų požymius, retais atvejais – odos biopsija, norint atmesti rimtesnes odos ligas.

Gydymo galimybės

Nors vitiligo gali būti sunku gydyti, nes ligos eiga labai individuali, yra įvairių sprendimų, kurie gali padėti sumažinti ar sustabdyti depigmentacijos plitimą.

  • Tepami vaistai – steroidiniai kremai ar modernios priemonės su ruksolitinibu, galinčios skatinanti pigmento grįžimą kai kuriais atvejais
  • Fototerapija (UVA arba UVB šviesos terapija), stabdanti naujų dėmių atsiradimą
  • Chirurginis gydymas – pigmentuotos odos persodinimas į depigmentuotas vietas
  • Depigmentuojantys kremai, kuriais ilgainiui šviesinamos sveikos odos sritys, kad būtų išlygintas odos tonas
  • Papildomos ar natūralios priemonės
  • Maskuojamosios kosmetinės priemonės, kurios laikinai sulygina odos atspalvį

Dalis žmonių pasirenka visai negydyti vitiligo, nes mediciniškai tai nėra būtina. Svarbiausia – pasirinkti sprendimą, kuris asmeniškai suteikia daugiau pasitikėjimo ir geros savijautos.

Kaip susitvarkyti su emociniais iššūkiais

Vitiligo neturi įtakos fizinei sveikatai, tačiau kiekvienas žmogus į išvaizdos pokyčius reaguoja skirtingai. Vieni drąsiai priima besikeičiančią odą, kitiems prireikia laiko susigyventi su nauju atspindžiu veidrodyje. Pakankamai informacijos apie ligą gavimas ir profesionali dermatologo pagalba padeda tinkamai valdyti savo lūkesčius ir simptomus. Pasidalinimas patirtimi ar bendravimas su kitais vitiligo sergančiais žmonėmis taip pat gali būti vertingas emocinės paramos šaltinis.

Karolis Šimaitis

Gydytojas

Gydytojas, apjungiantis klinikinę praktiką ir sveikatos edukaciją. Pacientams pateikia aiškius, prioritetais paremtus veiksmų planus: kada savipriežiūra, kada tyrimai, kada specialisto konsultacija. Vertina skaidrumą, įrodymais grįstą praktiką ir pagarbų bendravimą.

Visi autoriaus straipsniai

Informacija yra šviečiamojo pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei simptomai kelia nerimą ar stiprėja, kreipkitės į gydytoją, o ūmiu atveju skambinkite 112.

Skaitykite toliau