Ar vitaminas D padeda apsisaugoti nuo vėžio?

Vitaminas D, dažnai vadinamas „saulės vitaminu“, nuolat susilaukia daug visuomenės dėmesio. Žinoma, jo svarba kaulų stiprumui ir imuninei sistemai yra plačiai pripažinta. Tačiau kalbant apie koronaviruso infekcijos rizikos arba sunkumo mažinimą, aiškių įrodymų kol kas trūksta, nors šią temą tyrėjai nagrinėja labai aktyviai.

Ryšys tarp vitamino D ir vėžio prevencijos

Pastebėta, kad žmonės, kurie dažniau būna saulėje, dažniau pasižymi aukštesniu vitamino D kiekiu kraujyje ir rečiau serga tam tikrais vėžiniais susirgimais. Kai kuriuose regionuose, kur yra daugiau saulėtų dienų, nustatyta ir mažesnė mirties nuo vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė. Akivaizdu, jog kyla klausimas – ar vitamino D papildai gali padėti tiems, kurie saulę mato gana retai?

Visgi specialistai atkreipia dėmesį, kad ryšys nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti. Paprastai labiau fiziškai aktyvūs žmonės daugiau laiko leidžia lauke, todėl jų vitamino D lygis būna aukštesnis, o vėžio rizika mažesnė. Tad vitamino D kiekis dažnai tampa tik vienu iš sveikos gyvensenos žymenų, o ne tiesioginiu veiksniu, darančiu įtaką vėžio išsivystymui.

Analizuojant didelio masto klinikinių tyrimų duomenis, paaiškėjo, kad papildomas vitamino D vartojimas, jei jo žmogui netrūksta, labai menkai arba visai nesusijęs su sumažėjusia vėžio rizika. Vieno iš išsamiausių tyrimų metu buvo vertintas kasdien vartojamos 2 000 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D3 ir 1 g jūrinių omega-3 riebalų rūgščių poveikis vėžio atsiradimui – šiame tyrime nedalyvavo daugiau nei 25 tūkst. dalyvių. Rezultatai neparodė aiškios naudos stiprinant apsaugą nuo onkologinių ligų vartojant šį papildą.

Ką rodo tyrimai apie vitamino D trūkumą?

Nustatyta, kad vitamino D trūkumas fiksuojamas tuomet, kai jo lygis kraujyje nesiekia 20 ng/ml (nanogramų mililitre), o esant rodikliui žemiau 12 ng/ml, laikoma, kad tai – reikšminga stoka. Optimalus kiekis sveikiems žmonėms – nuo 20 iki 50 ng/ml. Ši reikšmė nustatoma atlikus vadinamąjį 25-hidroksivitamino D kraujo tyrimą.

Nors kai kurie duomenys sieja tinkamus vitamino D lygius su mažesne storosios žarnos ir šlapimo pūslės vėžio rizika, gerokai daugiau įrodymų reikia, kad būtų galima pateikti tvirtas rekomendacijas.

Vitamino D įtaka vėžio eigai

Retas tyrimas nagrinėja, kaip vitamino D papildai veikia vėžiu jau sergančiųjų ligos progresavimą. Tačiau dabartiniai duomenys kelia vilčių. Didelio masto klinikinėje studijoje pastebėta, kad vartojant 2 000 TV vitamino D kasdien, pažengusių vėžio atvejų sumažėjo 17 procentų.

Kitose apžvalgose taip pat užsimenama apie galimą teigiamą poveikį, nors nuorodos dažnai lieka statistiškai silpnos. Pavyzdžiui, buvo pastebėta, kad vitamino D vartojimas gali kiek sumažinti mirtingumą nuo vėžio. Dar viename stebimųjų tyrime asmenims, jau susirgusiems tam tikrais onkologiniais ligomis, vitamino D papildų naudojimas siejosi su geresniu gyvenimo kokybės vertinimu patiems pacientams.

Kam verta vartoti vitamino D papildus?

Užtikrinti pakankamą vitamino D kiekį svarbu, nes šis vitaminas teigiamai veikia daugelį organizmo funkcijų. Tačiau specialistai vieningai pabrėžia – pasikliauti vien tik vitamino D papildais norint apsisaugoti nuo vėžio nevertėtų. Kur kas svarbesnis visapusiškas ir subalansuotas požiūris: įvairi ir sveika mityba, fizinis aktyvumas, visavertis poilsis bei odos apsauga nuo ultravioletinių spindulių. Apytiksliai pusę vėžio atvejų padeda išvengti būtent sveiki gyvensenos pasirinkimai.

Nėra pakankamai mokslinių įrodymų, kad vitaminas D reikšmingai sumažintų vėžio išsivystymo riziką. Vis dėlto dalis tyrimų leidžia manyti, kad pakankamas šio vitamino kiekis gali pristabdyti ligos progresavimą. Siekiant apsaugoti savo sveikatą, bene didžiausią vertę turi subalansuota mityba, reguliari fizinė veikla ir kiti sveiki įpročiai.