Ar dirgliosios žarnos sindromą gali lemti vitamino D trūkumas?

0
2

Vitaminas D šiandien sulaukia itin daug dėmesio ne tik dėl naujų atradimų apie jo įtaką organizmui, bet ir dėl to, kad vis dažniau pastebimas jo trūkumas. Pastaruoju metu pradėta tirti ir jo galimą svarbą dirgliosios žarnos sindromui (DŽS). Toliau aptarsime, kuo svarbus vitaminas D, kaip jis siejamas su virškinimo problemomis bei kaip pasirūpinti, kad jo netrūktų.

Vitaminas D: savybės ir reikšmė

Vitaminas D išskirtinis tuo, kad mūsų organizmas jį gamina pats – tam užtenka saulės šviesos. Šis riebaluose tirpus vitaminas gali kauptis audiniuose, priešingai nei vandenyje tirpūs vitaminai, kurie organizme nesandėliuojami. Nors dažnai vadinamas vitaminu, iš tiesų D vitaminas veikia kaip hormono pirmtakas ir padeda gaminti kai kuriuos hormonus.

Pagrindinis vitamino D vaidmuo susijęs su kalcio įsisavinimu ir jo bei fosfatų kiekio reguliavimu kraujyje. Nuo to priklauso stiprūs kaulai ir dantys. Be to, vitaminas D prisideda prie normalios raumenų veiklos, stiprina imunitetą ir slopina uždegimą.

Vitaminas D trūkumas: rizikos ir požymiai

Trūkstant vitamino D, sutrinka daug gyvybiškai svarbių organizmo sistemų, todėl dažnai rekomenduojama pasitikrinti jo kiekį kraujyje. Dažniausiai matuojama nanomoliais litrui (nmol/L):

  • Mažiau nei 30 nmol/L – trūkumas
  • 30–50 nmol/L – nepakankamas kiekis
  • Daugiau nei 50 nmol/L – pakankamas kiekis daugumai žmonių
  • Daugiau nei 125 nmol/L – galimas perteklius, gali kilti sveikatos problemų

Trūkumą gali lemti ribotas vitamino D gavimas su maistu, nepakankamas buvimas saulėje, sutrikęs jo įsisavinimas organizme. Dažniau jo trūksta:

  • vyresnio amžiaus žmonėms
  • turintiems tamsesnę odą
  • nepakankamai dažnai būnantiems saulėje
  • sergantiems ligomis, kurios trukdo riebalų pasisavinimui (pvz., uždegiminės žarnų ligos)
  • patyrusiems skrandžio apylankos operaciją ar žymiai turintiems antsvorio
  • atsisakiusiems pieno produktų dėl netoleravimo ar alergijos, taip pat veganams ir kai kuriems vegetarams

Kas yra dirgliosios žarnos sindromas (DŽS)?

DŽS – tai gana dažna virškinamojo trakto būklė, pasireiškianti tokiais simptomais kaip:

Skaičiuojama, kad DŽS turi nuo 7 iki 21 % žmonių. Nors konkrečios priežastys neaiškios, žinoma, kad simptomus išprovokuoti gali įvairūs veiksniai – tam tikri maisto produktai (ypač sunkiai virškinami angliavandeniai, vadinami FODMAP), riebi ar aštri mityba, stresas, nerimas, kai kurios infekcijos ar netgi hormonų pokyčiai.

Vitaminas D ir DŽS: kaip siejasi?

Mokslininkai pastebėjo, kad vitamino D trūkumas dažnai lydi lėtines sveikatos problemas. Pastebėta, kad sergant virškinimo ligomis, tarp jų – uždegiminėmis žarnų ligomis ar celiakija, dažnai nukenčia kaulų sveikata dėl vitamino D trūkumo. Įdomu tai, jog DŽS sergantiems asmenims taip pat pastebimai didesnė osteoporozės rizika.

Pirmuosius platesnius tyrimus paskatino atvejis, kai viena moteris, ilgą laiką kentėjusi nuo sunkios DŽS formos, pamačiusi patarimą internete pradėjo vartoti dideles vitamino D dozes ir pajuto būklės pagerėjimą. Šis pavienis atvejis įkvėpė atlikti daugiau sisteminių tyrimų.

Naujausi tyrimai

Vieno tyrimo metu buvo lyginamas 60 asmenų, sergančių DŽS, ir 100 kontrolinės grupės tiriamųjų vitamino D kiekis – trūkumas nustatytas net 82 % DŽS sergančiųjų, kai kitų – tik 31 %.

Kito, bandomojo, tyrimo metu buvo stebima, kaip D vitamino papildų vartojimas paveikia DŽS simptomus – nors tyrimas buvo nedidelės apimties, daugumai tiriamųjų buvo nustatytas trūkumas, papildai pagerino tik kokybės rodiklius (bendra savijauta), tačiau specifinių simptomų reikšmingai nesumažino.

Didelio tyrimo, trukusio pusę metų, rezultatai parodė, kad reguliariai vartojantiems vitamino D perlines kapsules pasireiškė stipresnis simptomų pagerėjimas (mažėjo pilvo skausmai, pūtimas, dujų susidarymas, žarnyno garsai) ir gerėjo gyvenimo kokybės rodikliai, lyginant su tų, kurie gavo placebą. Tiesa, nepagerėjo tik požiūris į tuštinimosi įpročius.

Kol kas neaišku, ar vitamino D trūkumas lemia DŽS, ar atvirkščiai – ar pats sindromas prisideda prie trūkumo. Gali būti, jog egzistuoja ir kitos šiuos sutrikimus siejančios priežastys. Tam, kad būtų galutinai atsakyta į šį klausimą, vis dar reikia daugiau tyrimų.

Kaip pakelti vitamino D lygį?

Nors vitamino D ir DŽS sąsajos tyrimai dar tik pradėti, vis tiek labai svarbu, kad šio vitamino netrūktų – dėl įvairių kitų priežasčių. Kiekvienam verta pasitikrinti vitamino D kiekį ir, jei reikia, pasirinkti tinkamus būdus jo padidinti.

Yra keli pagrindiniai šaltiniai:

  • Maistas: Riebi žuvis (lašiša, skumbrė, tunas), kepenys, kiaušinio tryniai, kai kurios grybų rūšys bei fermentinis sūris. Daugelis gaminių papildomai praturtinami vitaminu D – ypač pienas, į kai kurių rūšių pusryčių dribsnius, apelsinų sultis ar jogurtą jis taip pat pridedamas.
  • Saulė: Organizmas pats gamina vitaminą D, jei oda reguliariai gauna saulės šviesos. Tik aiškių rekomendacijų, kiek laiko ir kaip dažnai būti saulėje, nėra – nes per didelė ekspozicija didina odos vėžio riziką. Apie saugų laiką ir tinkamą balansą verta pasikalbėti su savo gydytoju.
  • Papildai: Vyresniems nei 4 metų asmenims dažniausiai rekomenduojama 600 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D per parą, nuo 71 metų – 800 TV. Tiksli rekomendacija priklauso nuo asmeninės sveikatos, amžiaus, gyvenimo būdo ir nustatyto kraujo lygio – verta pasitarti su specialistu.

Kada verta tikrinti vitamino D kiekį?

Jei įtariate, kad turite vitamino D trūkumą (pavyzdžiui, dažnai jaučiatės pavargę, kamuojate nuolat sergate, skauda kaulus ar raumenis), gydytojas gali paskirti kraujo tyrimą. Vertinama vadinamoji 25(OH)D koncentracija serume – jei nustatomi žemesni nei 30 nmol/L rodikliai, tai rodo vitamino D stoką.

Daugėja duomenų apie ryšį

Kol kas nėra aišku, ar mažas vitamino D kiekis gali būti tiesioginė DŽS priežastis – rišamųjų grandžių vis dar trūksta. Tačiau pastebėta, kad didelė dalis žmonių, sergančių DŽS, taip pat turi ir vitamino D trūkumą. Tai akcentuoja, kaip svarbu laiku pasirūpinti, kad esminių medžiagų organizmui netrūktų.

Komentarų sekcija išjungta.