Kodėl vemiame, kai susergame?

Vėmimas yra vienas iš nemaloniausių pojūčių, su kuriais susiduriame susirgę tam tikromis ligomis. Dažniausia jo priežastis – virusinė žarnyno infekcija, bet ši būklė gali užklupti ir nėštumo metu, vartojant kai kuriuos vaistus, kai kurie serga vemiant migrenos metu ar dėl įvairių kitų priežasčių.

Kas vyksta, kai vemiame?

Vemiant į mūsų organizmą įvyksta įvairių pokyčių, kuriuos sukelia skirtingi veiksniai. Paprastai, kai organizme prasideda uždegiminiai procesai ir sudirginamas virškinimo trakto (VT) gleivinė, skrandis reaguoja gindamasis – pašalina savo turinį. Mėginimas valgyti ar gerti tokiu metu tik dar labiau sudirgina gleivinę ir gali skatinti tolimesnį vėmimą, net kai skrandžio turinio jau beveik nelieka. Tokiais atvejais gali būti vemiami tulžies skysčiai, arba atsiranda vadinamas „sausas vėmimas“.

Vėmimo priežastys

Yra ne viena priežastis, kodėl prasideda vėmimas. Dažniausia suaugusiųjų ir vyresnių vaikų vėmimo priežastis – virusinė žarnyno infekcija. Visgi, vėmimą kartais sukelia ir kitokie mechanizmai – pavyzdžiui, galvos trauma ar smegenų auglys, migrena, vidinės ausies sutrikimai, kaip svaigulys ar judesio liga. Tokiais atvejais vėmimas gali prasidėti netgi neįtraukiant virškinimo sistemos sudirginimo.

Kaip sau padėti vemiant?

Susidūrus su vėmimu, svarbiausia suprasti, kaip tinkamai elgtis, kad palengvintumėte būklę ar paspartintumėte sveikimą. Nors vėmimas dažniausiai yra tik ligos simptomas, teisinga priežiūra gali turėti didelės įtakos tam, kiek ilgai jausitės prastai.

Vienas didžiausių mitų – kad po vėmimo reikia nedelsti atsigerti vandens ar užkąsti. Iš tiesų rekomenduojama nedelsiant nieko nevalgyti ir negerti, nes skrandžiui reikia laiko nurimti. Net jei labai trokšta drėkinti burną ar malšinti troškulį, palaukite bent 15 minučių prieš bandydami gurkštelėti ar užkąsti – antraip galite išprovokuoti dar vieną vėmimo epizodą.

Mityba po vėmimo

Dažnai patariama keletą valandų vengti sunkiai virškinamo, riebaus ar aštraus maisto. Po poilsio galite rinktis paprastesnius, bekvapius ir lengvai virškinamus produktus – pavyzdžiui, virtą ryžį, bananą, skrebutį ar obuolių tyrelę. Griežtos dietos, kaip BRAT mitybos (bananai, ryžiai, obuoliai, skrebučiai), taikymas turi įvairių nuomonių, bet tokių maisto produktų vartojimas trumpai paprastai nepakenkia ir gali būti naudingas, kol atsigaunate.

Kada būtina kreiptis į gydytojus?

Nors dauguma vėmimo atvejų praeina savaime, svarbu žinoti, kada būtina pasitarti su sveikatos specialistais. Jeigu vėmiama labai dažnai ar intensyviai ilgiau nei parą, kreipkitės į gydytojus.

Taip pat pagalbos prireikia, jei pastebite kraujo vėmimuose ar tamsų, panašų į kavos tirščius, turinį. Rimtų simptomų, tokių kaip stiprus galvos skausmas kartu su vėmimu bei kaklo raumenų stingimas ar skausmas, negalima ignoruoti – tokiu atveju būtina nedelsti ir konsultuotis su specialistais.

Visuomet, jei kyla abejonių dėl savo ar artimo žmogaus būklės, geriau pasitarkite su gydytoju – specialistas padės nuspręsti, kada užtenka stebėti savijautą namuose, o kada laikas kreiptis pagalbos.